Sekmadienis, 22 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kodėl sveikiau rinktis lietuviškus gaminius

www.alkas.lt
2021-06-06 07:00:35
151
PERŽIŪROS
9
Kodėl sveikiau rinktis lietuviškus gaminius

Agurkai | zenpr.lt nuotr.

Renkantis savo lėkštės turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į vietiškai užaugintus gaminius, nes jie yra sveikesni ir palankesni mitybai, sako prekybos centro „Rimi“ sveikatai palankaus maitinimosi konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Anot jos, priežasčių, kodėl, turint galimybę, reikėtų rinktis vietinius gaminius, – ne viena. Toks maistas, tikėtina turės mažiau papildomų medžiagų, pavyzdžiui, prailginančių šviežumą, tad jo įsisavinimas bei įtaka žmogaus sveikatai bus palankesni. Be to, vietinė gamyba ne tik padeda geriau pažinti regiono kultūrą, bet ir jų transportavimas mažiau kenkia aplinkai.

Vietinė gamyba – palankesnė sveikatai 

„Daugeliu atvejų, vietinė gamyba yra įvairiais bruožais labiausiai palanki toje pačioje šalyje gyvenančiam asmeniui. Patariama rinktis kuo artimesnėje, iki 500 km spindulio teritorijoje, užaugintą gamybą“, – sako E. Gavelienė.

Pasak gydytojos dietologės, galima sakyti, kad mūsų kūnai geriau pasisavina artimo klimato sąlygomis užaugintus gaminius.

Vietinis maistas yra maistingesnis, nes iki parduotuvių lentynų bei mūsų namų stalų keliauja trumpiau, tokie gaminiai yra šviežesni, geriau prinokę ir mažiau apdoroti kokybę išsaugančiomis papildomomis medžiagomis. Dėl šios priežasties renkantis savo lėkštės turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į vietoje užaugintus gaminius, nes jie mums yra sveikatai palankesni – jiems ir reikėtų teikti pirmenybę.

Anot E. Gavelienės, vitaminai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui ir būtent vietinėje gamyboje, kurioje yra naudojama mažiau galiojimą prailginančių medžiagų, jie yra išsaugomi labiau. Be to, vietiniai gaminiai dažniausiai yra natūraliai sunokę, pasiekę savo brandą.

Salota | zenpr.lt nuotr.
Lietuviškas derlius – mums artimiausias

Pasak E. Gavelienės, vaisius ir daržoves reikėtų valgyti ištisus metus, tačiau svarbu atsižvelgti į metų laiką, nes kiekvienu metų laiku šviežiai užauginti gaminiai visuomet bus maistingesni ir gausesni vitaminų: „Sveikatai palankaus maitinimosi tikslas ir yra rinktis tokį maisto racioną, kuris būtų pats maistingiausias, turtingiausias vitaminais, mineralinėmis bei naudingomis fitocheminėmis medžiagomis.

Kalbant apie vasarą, tai yra metas, kuomet yra lengviausia gauti šviežių vaisių ir daržovių – užsiauginti jų patiems ar pirkti iš vietinių augintojų, todėl šią galimybę reikėtų išnaudoti. Juo labiau, kad vietoje užaugintos daržovės, vaisiai ir uogos yra nepamainomos maistinės vertės, pavyzdžiui, juodieji serbentai arba agrastai, kurių maistinė vertė yra ženkliai didesnė už eilę atvežtinių uogų.“

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad neturint galimybės žiemos laikotarpiu įsigyti šviežios vietinės gamybos, pravartu būsimu žiemos laiku racionu pasirūpinti iš anksto. Vienas iš tokių ruošimo būdų, kuris labiausiai išsaugo gaminių maistines savybes ir veikia tausojančiai, anot E. Gavelienės, yra šaldymas.

„Kalbant apie buitines sąlygas yra ir kiti pasirinkimai – džiovinimas, marinavimas, tik tuos gaminius, kuriuos naudojame, reikėtų permąstyti ir pasirinkti sveikatai kuo palankesnius.

Konservavimo proceso metu gali nutikti taip, kad vandenyje tirpių ir aukštai temperatūrai jautrių vitaminų kiekis sumažės, tačiau mineralinės medžiagos dažniausiai yra išsaugomos, riebaluose tirpūs vitaminai – taip pat, o kai kuriais atvejais netgi atsiranda naujų maistingų medžiagų, kurios yra labai vertingos“, – pataria E. Gavelienė.

Prisideda prie ekonomikos skatinimo ir tvarumo

Vasaros laiku pirkėjams privalumu tampa tai, kad jie gali įsigyti vietinių ūkininkų gamybą iš ką tik nurinkto derliaus. „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorė Olga Suchočeva tikina, kad, pavyzdžiui metų laikų daržovės ir vaisiai parduotuves iš vietinių ūkininkų pasiekia per labai trumpą laiką – tą pačią arba kitą dieną po skynimo.

„Stengiamės užtikrinti, kad daržovių ir vaisių pristatymas į mūsų parduotuves būtų kuo dažnesnis, mažiausiai tris kartus per savaitę. Tai leidžia kasdien turėti šviežius ir labai kokybiškus gaminius, kuriuos gali įsigyti mūsų pirkėjai“, – sako vaisių ir daržovių pirkimų direktorė.

Anot jos, pirkėjai gauna itin šviežius gaminius, kurie yra trumpiau transportuojami, todėl jų nereikia apdoroti medžiagomis, užtikrinančiomis ilgesnį gaminių gyvavimą: „Kitaip tariant – trumpas transportavimas leidžia sunokinti gaminį iki tos galutinės stadijos, tinkamo laipsnio, priešingai nei importuojami vaisiai ir daržovės, kurie yra nuskinami daug anksčiau ir dar noksta transportavimo metu.

Kalbant apie vietinę gamybą, skinant jau sunokusius vaisius ir daržoves, jų skonio savybės taip pat yra daug geresnės“.

O. Suchočeva pabrėžia, kad svarbus ne tik maistingumo bruožas – vietinės gamybos pirkimas sukuria ir ekonominę naudą, yra tvaresnis pasirinkimas. „Labai svarbu, kad tiekimo grandinė būtų kuo trumpesnė, nes tokiu būdu žmogus gauna sveikatai palankiausią produktą.

Kalbant apie ekonominę naudą, renkantis vietinę gamybą yra remiamas vietinis verslas, kuriamos darbo vietos ir mokami mokesčiai mūsų šalyje.

Žiūrint iš ekologinės pusės, gaminys, kai jis yra trumpai saugomas, nereikalauja perteklinės pakuotės, taip pat yra ženkliai lengviau planuoti, nes mes galime kasdien užsakyti šviežius produktus, reaguodami į paklausą, todėl taip sumažiname ir maisto švaistymą“, – apibendrina žinovė.

Pievagrybiai | zenpr.lt nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Moksleiviai maitinami sveikiau
  2. Užkandžiauti galima sveikiau ir įdomiau
  3. Įpratinti vaiką maitintis sveikiau nesudėtinga – 5 patarimai
  4. Siekiama, kad vaikai būtų sveikiau maitinami
  5. Ministrai ragina rinktis maistą, užaugintą šalia
  6. Kodėl žemuoges turime valgyti kasdien?
  7. Kodėl verta valgyti daržoves ir vaisius, net jei to ir nenorite
  8. Moksleiviai lietuviškus obuolius valgys tik nuo lapkričio
  9. Viskas apie vitaminus ir mineralus: kodėl per didelės dozės gali būti žalingos
  10. Kodėl sveika valgyti daržoves?
  11. Daržovės, vaisiai ir uogos mus saugo nuo ligų
  12. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  13. Kokia daržovių nauda sveikatai?
  14. Kaip saugoti obuolius žiemą?
  15. Ką reiškia daržovių spalvos?

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Bartas says:
    prieš 5 metai

    Nuo tos vietos , kur tavo akys pirmą kartą išvydo Saulės šviesą, apibrėži apskritimą ( 500 km.) spinduliu. Štai čia tavo vitaminai , vaistai, molekulės , atomai. Čia tavo gyvasties syvai. Tai mintys seno žolininko ( iš Vilniaus) , kuris mane išgydė nuo sunkios inkstų ligos.

    Atsakyti
    • Pšeprašam says:
      prieš 5 metai

      Leisiu sau papildyti:
      Tai sakydamas, jis turėjo galvoje čiabuvę giminę, t.y., jei žmogus gimė vietoje, kur jo giminė bent keletą šimtmečių nuolat gyveno, tų vietų vandenį gėrė, vietos augalais ir gyvūnais mito.
      Dabar šovė į galvą mintis, jog gal net organizmai buvo atitinkamai paruošti gyventi būtent toje platumoje, kur vanduo, oras, augmenija turi tam tikras savybes. Juk ne šiaip, o tikslą turėdamas, Kūrėjas tautas nukreipė kiekvieną kita kryptimi, net į kitą žemyną, ir net išoriniais požymiais pažymėjo, kad iš tolo atpažintume, kad ten jau kiti, ne mes gyvename, ir kalba kitaip, kad reikia grįžti, savų ieškoti? Tik kažin, ar rasės išsiskyrė būtent dėl tūkstančius metų gyvenimo to žemyno sąlygomis, ar, kaip ir tautos, buvo iš karto „sulipdytos”, Bent jau iš Afrikoje ilgą laiką dirbusių gydytojų patirties žinoma, jog jie kitomis ligomis sirgo, į mūsiškius gydymo metodus kitaip, nei mes, reagavo.
      Na, va, timptelėjote virvelę, ir vėl aš prapliupau…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        prieš 5 metai

        Dabar po , Tamstos, pastabų pastebėjau. Mano nosis ilga. Kam? Prieš veidrodį ir taip , ir kitaip besimaivydamas , supratau . Mano protėviai , jei ir atkeliavo iš Aprikos, spėjo iki mano atsiradimo užsiauginti tokius “šnobelius” , dėl šalto oro. Per ilgesnį nosį oras šiek tiek pašildomas. Ar tai galėtų būti užskaityta , kaip mokslinis “išradimas”?

        Atsakyti
        • Ž..., na, pats žinote says:
          prieš 5 metai

          Dar abejojate?
          Aš lekiu tai registruoti, kad kas, čia perskaitęs, nenugvelbtų Tamstos atradimo. Būsit man tik ką pamelžto pienelio uzboną skalnas.

          Atsakyti
        • Ž... tingiu says:
          prieš 5 metai

          O su kuprele? Kaip arabo?
          Mano uošvio tokia. Du jo vaikai – veikiau link Azijos. O likę lietuvių veidais. Kuo ne įvairovė? Gal reikia ,,Laisvei” prisistatyti – būsime už įvairovę apdovanoti?

          Atsakyti
          • Bartas says:
            prieš 5 metai

            Be kuprelės. Tiesi , kap pušis. O tiesa ! Galvos didelės, kaip “neandartaliečių” . Visur užkliūva.

          • Žemyna says:
            prieš 5 metai

            Je!
            A nesakiau, jog kas nors turi būti?! Nes ir manoji ne po kiekvienu džiovintuvu kirpykloje telpa… 🙂
            O jei visi didžiagalviai būtų laidojami nesudeginti, tai po 1000 m. archeologai, radę jų griaučius, spėliotų, ar tik ne ateiviai ir kt. planetų čia palaidoti… Tai darbo turėtų, tai mes juos pašokdintume… Mano kaukolė kikentų… : )

  2. Rimgaudas says:
    prieš 5 metai

    Mielieji, Bartas yra teisus. Tvirtu galu Kuršių Nerija yra pritvirtinta prie Sembos pusiasalio, o laisvas galas infra infra dažniu virpina natą “lia”. Šis dažnis per Kuršių marias, Nemuną bei intakus eina aukštyn. Kūną su motina nuo prigimimo jis persmelkia kiaurai, medžius, daržoves, augalus, gyvulius, žvėris, žuvis taipogi. Kai valgai – dera su tavo kūnu, virškina irgi gerai.
    Jei retkarčiais užmeti bananą, apelsiną, greifrutą, tai kito jau dažnio kaip mūsų produktas. Gerai, jei ne kasdien ar kokį mėnesį-kitą metuose valgai tik “išdykaudamas”, nes kitaip, sveikatos sutrikimai (bent laikini) yra neišvengiami. Tas pats su graikiškais riešutais – jei vietoje užauginti, tai valgyk sau į sveikatą. Bet jeigu jie iš kitos šalies, laikui bėgant ir valgant nuolat, gali kilti problemų. Su sviestu tas pats, su pienu irgi. Valgyk produktą lietuvišką – šis posakis pas mus yra esminis tiek laikantis dietos, tiek valgant normaliai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      prieš 5 metai

      Pritariu. Kai jauna buvau, ,,mokančios gyventi”, todėl mitusios maistu bei dėvėjusios aprangą vien iš ne eiliniams čiabuviams skirtų prekių bazių, šaipydavosi iš motinų, kurios negeba savo vaikų apelsinais ir pan. maitinti…
      O mūsų senutė gydytoja sakė – tavo sode augantis juodasis serbentas turi daugiau vit. C, negu atvežtinė citrina, o juolab apelsinas.
      Prisimenu, kai mano vaikas savo bendraamžių draugijoje pirmą kartą prakando apelsino skiltelę. Prakando, pajuto nepažįstamą skonį, o prakąstas daiktas virto burnoje kažkuo neįprastu… Jis žvalgosi, nesupranta, ką daryti – kramtyti, ar spjauti. Apsižvalgęs pamatė, jog kiti uoliai šlamščia, tada ir jis pareigingai kramtė, bet veidas nebuvo laimingas… 😉

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • RRT: siuntiniai augina pašto rinką, tačiau siuntų iš Kinijos mažėja
  • Ne tik rauginti kopūstai: šios dvi daržovės gali tapti nauju jūsų virtuvės atradimu
  • Kai svetainės neįmanoma perskaityti: skaitmeninis prieinamumas liečia kiekvieną iš mūsų
  • Kai termometrai leidžiasi prie nulio: kuo pakeisti įprastą arbatą ir kavą?

Kiti Straipsniai

2026 m. lapkričio 22 d. horoskopas – dvi moterys džiaugsmingai susitinka geležinkelio stoties perone

Lapkričio 22-osios horoskopas: nuo judraus ryto iki jaukios popietės

2026 11 22
Istorinė vilnos apdorojimo scena: žmonės kerpa avis, tvarko ir šukuoja vilną

Vilnos vėlimo paslaptys: ką atskleidžia šimtmečius išlikę radiniai?

2026 11 22
Jūrinis vėžlys, delfinai ir žuvų būrys pasaulio vandenyne.

Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo

2026 11 21
Žmogus prie kompiuterio nagrinėja duomenų diagramas

Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas

2026 11 21
Studentas su nešiojamuoju kompiuteriu universiteto bibliotekoje.

Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią

2026 11 21
Vitaminai

Vitaminai vaikams: kada jie reikalingi ir kiek apsaugo nuo peršalimo ligų?

2026 11 21
Nijolė – italų fotografo Gianluca Sodaro portretas iš parodos „Laiko aidai“

Italų fotografo akimis – lietuvių veiduose įrašyta istorija

2026 11 21
Irena Šukytė-Ungaro su atkurtu promočiutės delmonu

Klaipėdoje atsivers keturių kartų moterų istorija, išsaugota delmonų raštuose

2026 11 21
Seni metaliniai vandentiekio vamzdžiai ir stiklinė geriamojo vandens.

Švinas Europoje kasmet siejamas su šimtais tūkstančių priešlaikinių mirčių

2026 11 21
2026 m. lapkričio 21 d. horoskopas – plaukikė šoka į vidaus baseiną

Lapkričio 21-osios horoskopas: kai praverčia paprasti gebėjimai

2026 11 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Jaunimą kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos

Jaunimą kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai