Nusižudžius dar vienai medicinos darbuotojai 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, ragindama imtis priemonių prieš smurtaujančius vadovus ir ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190.
Jaunos moters, principingos gydytojos savižudybė rodo, jog priemonės prieš psichologinį vadovų smurtą, kurių buvo imtasi po 2019 m. įvykusios jauno Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės mediko savižudybės, yra nepakankamos,- teigiama Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ rašte.
Dar 2017 metais Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad 52 proc. Lietuvos medikų patyrė ar patiria mobingą iš savo vadovų, o 25 proc. patiria mobingą iš tos pačios grandies kolegų.
Pasak profesinės sąjungos pirmininkės, mobingo aukų skaičius tarp medikų yra galimai didesnis nei skelbia žiniasklaida: dalis nusižudžiusių medikų nepalieka „priešmirtinių laiškų“, jų mirties priežastimi nurodomas infarktas, insultas ar kitos ligos.
Psichologinis vadovų smurtas ir netinkama psichologinė darbo aplinka yra ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus, bet visos Lietuvos problema. Lietuvos psichinės sveikatos centras atskleidė, kad 2017 metais net 20% darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų turi psichinių sutrikimų. Tai sudaro apie 240 000 iš 1.4 mln. visų Lietuvos darbuotojų. Dėl nedarbingumo jie nedirba 10 dienų per mėnesį.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ savo veikloje, atstovaudama nariams, samdomiems darbuotojams, yra ne kartą susidūrusi su vadovaujančio personalo psichologiniu smurtu prieš darbuotojus bei psichologiniu smurtu ar priekabiavimu kolektyvo viduje.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovų psichologinio smurto prieš darbuotojus priežastis yra ne tik netinkamos vadovų charakterio savybės ar požiūris į darbuotojus, bet ir darbo aplinka, skatinanti juos smurtauti. Trūkstant deramo finansavimo sveikatos priežiūros ir kitose viešosiose įstaigose, dažnai dirba nepakankamai darbuotojų. Todėl vadovai psichologinį smurtą naudoja kaip priemonę, kad priverstų darbuotojus dirbti didesniais darbo krūviais ir netinkamomis darbo sąlygomis,“ – teigia Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.

Dideli darbo krūviai, nuolat patiriamas stresas, sukelia pervargimą, daro žalą psichologinei darbuotojų savijautai, o tai kenkia ne tik darbo santykiams, bet ir darbo kokybei.
Dažnai nesugebantys vadovauti vadovai baugina, žemina pavaldinius, tyčia sudaro nepatogius darbo grafikus, kiršina tarpusavyje darbuotojus, įvertinant darbą ir skirstant priedus, perduoda darbuotojams vienas kitam prieštaraujančius nurodymus ir pan..
K. Krupavičienė apgailestauja, kad Lietuvos įstatymai yra netobuli ir įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Lietuva nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtos konvencijos Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, kuri numato, jog šalys narės, ratifikavusios šią Konvenciją, gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo aplinką, kurioje nėra smurto ir priekabiavimo.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ rašte teigiama, kad siekiant užkirsti kelią psichologiniam smurtui būtina:
a) uždrausti smurtą ir priekabiavimą teisės aktais;
b) užtikrinti, kad prieš smurtą ir priekabiavimą būtų vykdoma tinkama politika;
c) parengti strategiją įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos ir kovos su jais priemones;
d) sukurti vykdymo ir stebėjimo mechanizmus ir stiprinti jau esančius;
e) užtikrinti teisių gynimo priemonių ir paramos prieinamumo aukoms;
f) numatyti pažeidėjams veiksmingas sankcijas;
g) tinkamomis prieinamomis formomis didinti priemonių ir rekomendacijų rengimą prieš smurtą darbe, švietimą ir mokymą bei informavimą;
h) užtikrinti smurto ir priekabiavimo atvejų tikrinimo ir tyrimo priemonių veiksmingumą, pasitelkiant Darbo inspekciją ar kitas atsakingas institucijas.
Rašte Lietuvos vadovams Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ reikalauja:
1. Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ir numatyti administracines bei finansines priemones šios konvencijos nuostatų įgyvendinimui;
2. Didinti finansavimą viešąjam sektoriui, kad būtų teisingai paskirstytas darbuotojų darbo krūvis, o darbuotojams nereikėtų dirbti keliuose darbuose ir viršvalandžius;
3. Stiprinti profesines sąjungas, socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Įstaigos, kuriose nėra profesinių sąjungų, yra galimos rizikos dėl psichologinio smurto grupėje. Profesinės sąjungos yra darbuotojų įrankis apsisaugant nuo vadovų psichologinio smurto ir sukuriant darbo vietose palankią psichologinę aplinką.
Kiek galima teršti lietuvių kalbą? Nėra jokio „mobingo“. Gal patyčios, gal smurtas, gal priekabiavimas, bet tik ne „mobingas“. Be, atsiprašau, išsidirbinėjimo, niekaip?
Dabartinė valdžia lietuviškai blogai supranta. Nebus angliškų žodžių, raštą išmes į šiukšliadėžę.
Mobingas:
– Mobingas (angl. mobbing < angl. mob 'minià', to mob 'užpùlti minià'), arba grupinis ENGIMAS[1] – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti narį nuo kolektyvo; patyčių atmaina, psichologinis teroras. (daugiau – Vikipedijoje)
Mobingas – lygybesplanai.lt/mobingas/
Mobingas darbe yra ilgalaikis psichologinis teroras, kai grupė darbuotojų izoliuoja vieną asmenį nuo darbo aplinkai būdingų socialinių procesų, neleidžia jam tinkamai atlikti savo funkcijų, naudoja psichologinį smurtą, priekabiauja. Pirmiausia šis reiškinys pastebėtas tarp gyvūnų, todėl ir egzistuoja tokie pasakymai kaip „juoda avis“ ar „balta varna“, o žmonių pasaulyje yra neišvengiamas visur, kur reikalingas kasdienis dalyvavimas kolektyvinėje veikloje.
Mobingo samprata:
Nedraugiškas žvilgsnis, pašaipi replika, pajuokianti bendradarbio išvaizdą ar nuslėpta, neteikiama darbui reikalinga informacija, apkalbos – visa tai gali šiuolaikinės organizacijos piktžaizdės – mobingo – požymis. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui.
Šis terminas pradžioje vartotas gyvūnų elgsenos tyrinėtojų. Mobingo terminą 1958 metais pirmasis pavartojo austrų mokslininkas K. Z. Lorenz, stebėjęs gyvūnų elgesį. Žr. daugiau – ht tp://mobingas.lt/mobingo-samprata
Mobingas (angl. mobbing) – puolimas, pasireiškiantis tarp bendradarbių, dažniausiai tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų; varginantis, ujantis, įžeidus, užgaulus tam tikro vieno asmens socialinis išskyrimas (Leymann, 1990; zapf, 1999a) –
Žr. – tzz.lt/m/mobingas/
– Tarptautinių žodžių žodynas (TŽŽ) ht tps://tzz.lt/m/mobingas/
O dabar DĖMESIO:
(deja, tik su spragomis Gūglas leidžia matyti, arba įsileisk .pdf… BET! – )
Mobingas – tai tikslingai nukreiptas psichologinis teroras darbuotojų santykiuose. Kaip teigia … konkrečią reikšmę ne tik TAUTAI , bet ir pavieniams asmenims.
(Klausimai: a) o ką mes, kaip tauta, daug amžių patiriame iš strateginės draugės? – b) o ką tradicinių vertybių, tautinės tapatybės puoselėtojai patiria iš valdžią į savo rankas perėmusių ,,liberalų” ?)
Kuo aukštesnės pareigos, tuo skurdesnė kalba. Akivaizdžios išsilavinimo spragos. Apie tautiškumą, sąmoningumą neminiu.
Prieštarauju. Garantuoju, kad visų “mobingų” išsilavinimas – aukštasis.
Ar aš , kaimietis, galiu žinoti tokį “importavą” žodį. Niekaip.
Garantuoju, kad jie turi diplomus;
apgailestauju, bet kartu su diplomu niekam neįteikiamas išsilavinimo įskiepis. Juo per studijų metus arba „skiepijaisi”, arba ne…
Tamstos nuomone, aukštojo mokslo baigimo diplomas kišenėje yra „išsilavinimas“ 🙂 Vieniems – taip, tačiau didžiajai daliai tai tik formalus studentavimo patvirtinimas. Jūs, kaip patyręs žmogus, savo gyvenime turėjote sutikti ne vieną, atsiprašau, visišką glušą su taip vadinamu universitetiniu išsilavinimu: menkos žinios, jokio kritinio mąstymo, bet išmanus gebėjimas kažkaip tai kilti į viršų be sustojimo (būtinai įstojus į reikiamą partiją, pasinaudojus nepotizmu ir pan.) O, kai tokie ir tokios užima labai aukštas pareigas, tada jie jau viską žino, viską supranta, iš jų būtinai išlenda ilgai slėpta arogancija, sociopatija, kuria pridengiamas mažavertiškumas, įgytas nelaimingoje, traumuotoje vaikystėje. Ir tada prasideda patyčios, kitų niekinimas… Aukštasis išsilavinimas tokiems nesuteikia nei dorovės, ne sąžinės, nei tautiškumo, nei proto, nei išvaduoja iš rimtų psichinių sutrikimų. Kad nepasinerti mėgėjišką psichoanalizę, privalau sustoti 🙂