Vyriausybės pasitarime pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui dėl Mokslo agentūros koncepcijos. Ministerija rengia mokslo vadybos funkcijų skirtingose agentūrose peržiūrą ir konsolidavimą.
Siūloma pertvarkyti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA) – dalį jos funkcijų, kurios skirtos naujovių skatinimui, perkeliant į Ekonomikos ir naujovių ministerijos kuriamą Naujovių agentūrą, o mokslo tarptautiškumo ir bendradarbiavimo su verslu skatinimo veiklas sustiprinant ir konsoliduojant Mokslo agentūroje.
Šiuo metu Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių pagal aukštos pridėtinės vertės ekonomiką apibūdinančius rodiklius.
Pavyzdžiui, pagal verslo sektoriuje išleidžiamas lėšas moksliniams tyrimams ir bandomajai plėtrai, kurios siekia 20,9 proc. ES vidurkio, užimame 24 vietą ES, pagal tyrėjų verslo sektoriuje dalį (45,1 proc.) užimame 20 vietą, pagal darbo vietas, susijusias su žinių reikalaujančia veikla (58,8 proc.), užimame 23 vietą, pagal vidutinių ir aukštųjų technologijų gaminių eksportą (48,2 proc.) užimame 24 vietą, pagal žinių reikalaujančių paslaugų eksportą (4,3 proc.) užimame 27 vietą Europos Sąjungoje.
Lietuvos iššūkius tarptautinėje mokslo rinkoje iliustruoja ir užimama 25 vieta tarp ES valstybių pagal Europos mokslo ir naujovių programoje „Horizontas 2020” pateiktų paraiškų skaičių ir 26 vieta pagal iš šios programos gautas lėšas.
Lietuvos mokslo ir studijų institucijų finansavimo sistema vis dar pernelyg nukreipta į kiekybę, o ne kokybę – studentų skaičių, o ne mokslu grįstas studijas, mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros (MTEP) rezultatus. Mokslo ir studijų institucijų gaunamo bazinio finansavimo už mokslo ir studijų veiklas santykis lygus 34:66.
Dvigubai mažiau nei ES šalyse asmenų renkasi doktorantūros studijas, tyrėjo karjera nėra patraukli dėl riboto ir netvaraus MTEP finansavimo – valstybės biudžeto išlaidos MTEP Lietuvoje dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio.
Padėčiai keisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo sisteminius sprendimus, tarp kurių – mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ir finansavimo būdo keitimas, antreprenerystinių gebėjimų ugdymo mokslo ir studijų institucijose plėtra, kompleksinė pagalba atžalinių įmonių gimimui, platesnis studentų įtraukimas į tyrėjų karjerą, doktorantų ruošimo apimčių didinimas ir industrinės doktorantūros diegimas, mokslo ir naujovių pareigūnų tinklo ministerijose sukūrimas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonėmis skatinama aukštųjų mokyklų integracija į tarptautinius tinklus, rengiama plačios apimties „Europos horizonto“ akceleravimo programa, kuriamos naujos rūšies užduotimis grįstos mokslo ir naujovių programos.
Mokslo agentūros užduotis – skatinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir teikti analitines žinias tvariems mokslo ir studijų politikos sprendimams.
Jai įgyvendinti kuriami uždaviniai: skatinti mokslo ir verslo dalyvavimą Europos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų ir naujovių programose bei organizacijose ir mokslo bendradarbiavimą su verslu, ugdyti mokslo ir naujovių galimybes viešajame sektoriuje, plėtoti mokslo ir studijų analitiką.
