Kovo 27 d., 11 val. vyksiančioje nuotolinėje paskaitoje bus galima išgirsti apie paauglių bendravimą, keiksmažodžių skleidžiamą jėgą bei jų įtaką jauno žmogaus gyvenimui, asmenybei. Dalyvavimas nemokamas, reikalinga išankstinė registracija čia: http://inx.lv/EHEj.
Bendravimas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, net jei ir mūsų fiziniai kontaktai yra apriboti. Patys ne tik įgarsiname, bet ir vienaip ar kitaip priimame kitų išsakytas nuomones, sumanymus, tačiau retai susimąstome, kad mūsų parinkta verbalinė kalba pašnekovui neša ne vien žodines žinias, o pastaroji gali būti suprasta visiškai priešingai nei tikimės. Į bendravimo pinkles dažniausiai patenka paaugliai, kurie dėl kuklaus gyvenimiškos patirties bagažo yra įžeidesni, linkę gautas žinias klaidingai suprasti, o kai kurias padėtis – pernelyg dramatizuoti. Tad kokią reikšmę iš tikrųjų turi paauglių vartojami žodžiai ir kaip į juos tinkamai įsiklausyti suaugusiesiems?
Skirtingas supratimas gali vesti prie nesusikalbėjimo
Šeimos santykių mokytojas Vaidas Arvasevičius teigia, jog bendravimas su aplinkiniais, visų pirma, yra mūsų pačių minčių ir nuomonių atspindys: „Mes suprantame ne tai, ką žmogus mums sako, o tai, ką mes galvojame apie tai, ką žmogus mums sako. Kitaip sakant – dažniausiai mes šnekamės patys su savimi“.
Pašnekovas, priduria, jog šis bendravimo bruožas ypač svarbus paauglystėje, kuomet paauglio protas ir smegenys dar tik lavinamas.
„Paaugliai, klausydami, ką jiems sako, „mato“ daugiau, nei iš tiesų yra. Gal tai tik pastaba, o paauglys galvoja: „Viskas, tai reiškia, jog manęs nemėgsta, su manimi nenori draugauti…“. Štai tas žodis „reiškia“ ir yra supratimas. Maža to, paaugliams būdingas labai didelis psichologinis jautrumas, jų mąstyme daug idealizmo ir dramatizmo, kas dar labiau apsunkina susikalbėjimą“ – tikina V. Arvasevičius.
Šeimos santykių žinovas kaip pavyzdį pamini ir šiuolaikinės muzikos tekstus, kuriuos paaugliai taip pat linkę suvokti kiek kitaip gretindami su savo vidine būsena, nuotaikomis.
„Dainos žodžiai yra tik dainos žodžiai, bet paaugliai labai giliai tai priima – kaip kažkieno gyvenimo atspindį, kaip požiūrį, tačiau pamiršta, kad dainose girdimi gyvenimo dalykai neretai yra smarkiai išdailinti arba priešingai – nušiurpinti. Dėl to svarbus vaidmuo tenka suaugusiesiems, kurie turėtų padėti paaugliui susivokti, kad muzika yra tam tikro meno šaka, o dainų tekstai nebūtinai tiksliai atspindi tikrovę“, – atkreipia dėmesį V. Arvasevičius.
Keiksmažodžiai – drausti ar paaiškinti?
Nors daugelis nustebtų, tačiau psichologai įžvelgia tam tikrą keiksmažodžių naudą ir necenzūrinius žodžius kartais vertina kaip paprasčiausią psichologinę iškrovą. Visgi paaugliui, kurio jausmai – ypač audringi, svarbu laiku įskiepyti gebėjimą save valdyti.
„Mūsų žodynas yra gero aplinkinių vertinimo klausimas. Įprastai žmonės nemėgsta besikeikiančių, nes laiko tai žemesnio lygio elgesiu. Paaugliams svarbu suvokti, kad suaugusiųjų pasaulyje keiksmažodžiai dažniausiai nėra priimtini, o tokių žodžių, vartojamų į kairę ir į dešinę, reikšmė kartais visai kitokia, nei gali pasirodyti. Tai yra prakeiksmo žodžiai, kurie būdavo naudojami kare prieš kovą – gąsdinti, šantažuoti, grasinti“, – pabrėžia V. Arvasevičius.
Su tikrosios keiksmažodžių reikšmės paaiškinimo paaugliui būtinybe sutinka ir programos paauglėms „GRL PWR“ įkūrėja bei vadovė, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narė Eglė Kislovski.
„Taip kalbėti, išreikšti save yra tarsi tam tikra mada. Jaunimas neteikia tam didelės reikšmės, kol nepabunda jų sąmoningumas ir sąžinės jausmas, kol nesupranta, kokią įtaką jų žodynas daro jiems patiems. Labai svarbų vaidmenį jaunimo gyvenime vaidina ir juos supanti aplinka. Vaikai keiksmažodžių „prisirenka“ iš šeimos, draugų, filmų. Visgi, namuose dažnai stengiasi nesikeikti ir išlaikyti pagarbą, tačiau atsiradę draugų kompanijoje atsipalaiduoja. Tada kyla klausimas: kur tikrasis „aš“?“, – svarsto E. Kislovski.
Svarbu ne taisyklės, o gyvas pavyzdys
Dvi paaugles dukras auginanti pašnekovė įsitikinusi, kad kova ir draudimai daugelyje atvejų nepadės. Kur kas svarbiau savo atžaloms rodyti nuolatinį gyvą pavyzdį.
„Pirmiausia reikėtų ne ieškoti atsakymo, ką padaryti, kad vaikas nustotų vartoti tam tikrus žodžius, o iškelti klausimą: iš kur visa tai? Svarbu pabudinti paauglio sąžinės ir kultūros jausmą, kad jis pats nebenorėtų taip kalbėti. Beje, ir mums patiems būtina savo kalbą tobulinti, suvokti žodžių reikšmę, tada anksčiau ar vėliau ir jaunimas paseks mūsų pavyzdžiu“, – pabrėžia E. Kislovski.
Nuolat su paaugliais per „GRL PWR“ nuotolinius renginius, kitas veiklas bendraujanti moteris mano, jog kovos su žodyno „nešvara“ pagrindas – paauglių švietimas bei laisvė priimti sprendimus patiems.
„Kasdienėje kalboje gausiai vartojami keiksmažodžiai dažniausiai yra rodiklis, kad kažkas negerai santykiuose su šeima, aplinka, yra noras kažką įrodyti. Tokiu atveju svarbu suteikti paaugliams galimybę patiems suvokti, kodėl jie iš viso pradėjo vartoti tam tikrus žodžius. Vis dėlto, vertėtų leisti šiam procesui vykti taip, kaip jis vyksta, o atėjus laikui ir suvokimui, paaugliai patys pasirinks“, – įsitikinusi E. Kislovski.
