Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis Stambulo konvencijai.

Konservatoriai Lenkijos vyriausybėje ir opozicijoje deda pastangas regione, siekdami atmesti 2011 m. Europos Tarybos konvenciją, kuri, kaip skelbiama, skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje, dar žinomą kaip Stambulo konvencija, ir siekia ją pakeisti kita sutartimi, kurios tikslas yra išplėsti „tradicinių šeimų“ teises, praneša BIRN (Balkanų tiriamųjų ataskaitų tinklas).

Jei pasiseks, šis postūmis leistų įkurti regioninę sąjungą Vidurio ir Rytų Europoje ir galimai stabdytų LGBT ir feminizmo plėtrą ES bei gilėjantį susipriešinimą su Briuseliu. Lenkija jau dabar yra ES puolama, nes trečdalis Lenkijos savivaldybių jau priėmė vietinių PiS (partija Teisė ir teisingumas) tarybų narių palaikomą rezoliuciją prieš tai, ką jie vadina „LGBT ideologija“ – šią rezuliuciją sukūrė konservatyvi grupė Ordo Iuris. Apie ginčus dėl Stambulo konvencijos dar praėjusią vasarą rašė visi laikraščiai, kai lenkų teisingumo ministras Zbignevas Ziobras (Zbigniew Ziobro) užregistravo oficialų prašymą Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijai, prašydamas pradėti procesą, kuriuo jų įsipareigojimas dalyvauti Stambulo konvencijoje būtų atšauktas.

Žinomas dėl savo katalikiškų pažiūrų Ziobras įrodinėjo, kad Stambulo konvencija „per socialinės lyties sampratą nusitaiko į šeimą, santuoką ir dabartinį socialinį gyvenimą“.

Stambulo konvencija, kurią Lenkija ratifikavo 2015 m., aiškina smurtą prieš moteris kaip istorinės nelygybės tarp vyrų ir moterų pasekmę bei apibrėžia lytis kaip „socialiai sukurtus vaidmenis“.

Dėl šių priežasčių konservatoriai Lenkijoje daug metų koneveikė dokumentą, kuris, pasak jų, primesdamas „genderizmo ideologiją“ (skėtinį terminą, sukurtą pirmiausia apie vadinamas LGBT ir reprodukcines teises kalbančių grupių), sunaikins prigimtinę šeimą.

Ziobro pranešimas sukėlė audringus vertinimus tiek tarp Stambulo konvencijos šalininkų, tiek tarp jos priešininkų ir kritikų.

Liepos 30 d. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateuszas Morawiecki), kurio Teisės ir teisingumo partija (PiS) sudarė koaliciją su Ziobro „Vieninga Lenkija“, pranešė, jog kreipėsi į šalies konstitucinį teismą, prašydamas ištirti, ar Stambulo konvencija suderinama su Lenkijos konstitucija. Tuo metu Moravieckis teigė, jog Stambulo konvencija yra „ideologinis“ dokumentas ir sakė, jog Lenkijos vyriausybė „pritarė kai kuriems jo nuogąstavimams“. Ministras pirmininkas taip pat pridūrė, kad Lenkija jau pradėjo tarptautinį bendradarbiavimą siekdama rasti geresnę priemonę kovoti su smurtu artimoje aplinkoje nei Stambulo konvencija. „Užsienio reikalų ministerija gavo aiškią užduotį bendradarbiavimo su kitomis šalimis srityje: pasiūlyti tam tikras nuostatas, kurios nebūtų permerktos kokiais nors abejotinais pasaulėžiūriniais dalykais, susijusiais su dorovine revoliucija, kurią norima mums primesti“ – sakė Moravieckis.

Tą pačią dieną Pavelas Jablonskis (Pawel Jablonski), Užsienio reikalų ministro pavaduotojas, Twitter paskyroje paskelbė, kad jo ministerija pradėjo „diplomatinius veiksmus, susijusius su tarptautinės sutarties priėmimu – konvencija, kuri gins šeimų teises“.

Dabar BIRN gali patvirtinti, jog Lenkija pradėjo šį procesą tam, kad sutelktų kitų šio regiono šalių paramą ir pakeistų Stambulo konvenciją kitu dokumentu, paremtu prigimtinės šeimos sąvoka.

Lenkijos teisingumo ministras sakė BIRN, kad „Laiškas, siūlantis bendradarbiavimą ruošiant konvenciją dėl šeimų teisių ir pareigų, buvo nusiųstas kelių Europos valstybių teisingumo ministerijoms“, nors BIRN prašyto tų šalių sąrašo nepateikė.

Rugsėjo pabaigoje Lenkijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino BIRN „prižiūrinti veiklas, kurių tikslas sukurti tarptautinį teisinį aktą, ginantį šeimų teises“, kaip nurodė ministras pirmininkas. Tam, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, ji ėmėsi „diplomatinių veiksmų, o ypač dvišalių pokalbių su šalių, kurias sudomintų ši iniciatyva, atstovais“.

BIRN gali patvirtinti, kad bent keturios regiono vyriausybės – Čekija, Slovakija, Slovėnija ir Kroatija – buvo pakviestos prisijungti prie Lenkijos ir padėti sukurti alternatyvią konvenciją Stambulo konvencijai.

Čekijos Teisingumo ministerijos atstovas sakė BIRN: „Čekijos Respublikos Teisingumo ministerija gavo laišką. Dabar jį nagrinėjame. Šiuo metu galime pasakyti tik tiek. Neužbėgsime už akių, skelbdami Čekijos Respublikos požiūrį.“

Slovakijos Teisingumo ministerija taip pat pareiškė gavusi laišką iš kolegų Lenkijoje: „Galime patvirtinti, kad Lenkijos Teisingumo ministerija atsiuntė mums laišką, siūlantį kurti daugiašalę konvenciją, ginančią šeimą, vaikus ir kovojančią su smurtu bei jo šaltiniais“, – sakė atstovas.

Kroatijos Teisingumo ministerija atsakė gavusi laišką iš Lenkijos. „Į Teisingumo ministeriją atėjo žinia iš Lenkijos Teisingumo ministerijos, kviečianti sudaryti naują tarptautinį susitarimą, kuris gintų šeimą. Kadangi toks klausimas yra Darbo, pensijų sistemos, šeimos ir socialinės politikos sritis, laiškas buvo perduotas atitinkamai ministerijai, kad būtų imtasi deramų veiksmų.“

BIRN kreipėsi į Darbo, Pensijų sistemos, Šeimos ir Socialinės politikos ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė.

Galiausiai Slovėnijos Teisingumo ministerija taip pat patvirtino gavusi laišką bei pridėjo, kad jau išsiuntė neigiamą atsakymą lenkams. „2020 m. rugpjūčio 25 d. gavome Lenkijos Teisingumo ministerijos siųstą laišką, siūlantį kurti naują sumanymą ir ruošti tarptautinę sutartį, susijusią su šeimos klausimais, vaikų apsauga ir kova su smurtu artimoje aplinkoje“, – rašė ministerijos atstovas.

„Siūlomas aptarti turinys jau yra Stambulo konvencijoje, prie kurios Slovėnijos Respublika taip pat yra prisijungusi. Atsakydami mes išreiškiame Teisingumo ministerijos požiūrį, kad Stambulo konvencija yra svarbus tarptautinis teisinis dokumentas, skirtas išvengti smurto prieš moteris ir šeimoje bei su juo kovoti.“

„Mes tikime, kad (Stambulo) konvencija deda gerus pamatus, leidžiančius atremti iššūkius mūsų visuomenėje ir nutiesia kelią tokioms vertybėms kaip visų piliečių lygybė ir orumas. Mūsų požiūriu, tarptautinė, ES teisė ir mūsų nacionalinė teisė tinkamai apibrėžia teisinius rėmus šioje srityje. Dėl šios priežasties nematome jokio pagrindo kitokiai tvarkai nei ta, kurią siūlo Stambulo konvencija.“

Duodami kelis askirus interviu BIRN, dviejų Lenkijos konservatyvių grupių atstovai patvirtino, kad alternatyviąja konvencija, skirta pakeisti Stambulo konvenciją, susidomėjo Vengrijos ir Slovakijos vyriausybės, nors konkrečių pavardžių atstovai nepateikė.

„Sulaukėme signalų, kad šalys, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos, laukia mūsų“ – sakė dešiniojo flango politikė Lidija Grabčuk (Lidia Grabczuk) bei buvusi EP narė Mareka Jurek (Marek Jurek), vadovaujanti Krikščioniškam socialiniam kongresui. Jos pabrėžė, kad konvencijos vis dar neratifikavo 13 šalių, tarp kurių yra Bulgarija, Vengrija, Čekija, Latvija ir Lietuva.

„Mums tai būtų puiki geopolitinė galimybė: sukurti Vidurio Europos sąjungą tarp tų šalių, kurios, nepaisant milžiniško spaudimo iš ES, neratifikavo Stambulo konvencijos. Galėtumėm būti pradininkais, sukurdami stiprų užnugarį „Taip“ prigimtinei šeimai ir „ne“ socialinei lyčiai sakančiųjų balsams“, – kalbėjo Grabčuk.

Pagaminta Varšuvoje, ne Stambule

Apie ką kalba ši alternatyvi šeimos teisių konvencija ir kaip ji atsirado?

Dar gerokai prieš Ziobro liepos 27 d. pranešimą, Lenkijos konservatyvios grupės Ordo Iuris ir Krikščioniškas socialinis kongresas pradėjo savo „Šeimai – taip, socialinei lyčiai – ne“ sumanymą. Jos tikslas – surinkti 100 000 parašų, kurie leistų pateikti piliečių sumanymą Lenkijos parlamentui ir kreiptis į prezidentą, prašant pasitraukti iš Stambulo konvencijos, bei patarti vyriausybei suburti komandą, kuri surašytų tarptautines šeimos teises ginančios konvencijos tekstą.

Ordo Iuris visoje Europoje išplatino kampaniją, kviečiančią Europos komisiją sustabdyti ES pastangas ratifikuoti Stambulo konvenciją ir šis procesas jau pradėtas. Jei ES kaip visuma ratifikuos Stambulo konvenciją, ją privalės vykdyti net ir jos neratifikavusios šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija, Bulgarija, Latvija ir Lietuva.

Šios dvi Lenkijos grupės jau sukūrė juodraštinį konvencijos variantą (http://inx.lv/EJgT), kuriuo būtų galima pakeisti Stambulo konvenciją. Šį tekstą paruošė Ordo Iuris, bendradarbiaudama su buvusiu EP nariu Mareku Jureku. Pasak Karolinos Pavlovskos, tarptautinės teisės centro Ordo Iuris direktorės, „daug organizacijų visoje Europoje prisidėjo prie šios konvencijos apie šeimos teises“.

Juodraštinio dokumento įžangoje Ordo Iuris ir jų bendradarbiai sako, kad kaip tik tradicinės šeimos „susilpninimas“ sustiprino smurtą namuose. Jų alternatyvi konvencija siūlo priemones, kurios padės sustiprinti tradicinės šeimos vaidmenį visuomenėje, sumažins valstybės kišimąsi į šeimos gyvenimą ir suteiks tėvams daugiau galių ugdyti savo vaikus.

Įdomu, kad užbaigus įžangą apie šeimos vaidmenį, alternatyvioji konvencija nurašė daugybę formuluočių nuo Stambulo konvencijos, ypač tas, kurios susijusios su kova prieš smurtą namuose.

„Tai rodo, jog nesame radikalai, bet iš tiesų norime padėti smurto aukoms, tad matydami pasiūlymą, kuris veikia, mes jį panaudojame savo dokumente“ – sako Pavlovska. „Atmetus ideologines Stambulo konvencijos prielaidas, galima rasti neutralių dalykų ir įdomių priemonių kovai su smurtu, bet tik tada, kai tinkamai įvardinsime jo priežastis.“

Alternatyvios konvencijos autoriai sako, kad smurto priežastys nėra susijusios su struktūrine (socialinės) lyties nelygybe, jų priežastys greičiau yra „patologijos“ – alkoholizmas, pornografija, socialinis skaldymas, nutrūkę šeimų ryšiai bei moterų seksualizavimas viešojoje erdvėje. Ministras Pirmininkas Moravieckis tą pakartojo spaudos konferencijoje liepos pabaigoje.

Nors pristatomas kaip alternatyva Stambulo konvencijai Ordo Iuris pasiūlymas įtraukia straipsnius apie tos pačios lyties partnerystę ir abortus – šios temos yra svarbios pasiūlymo autoriams, bet jų nėra Stambulo konvencijoje.

Pavyzdžiui, 9 straipsnis teigia, kad pasirašiusios šalys „nepripažįsta teisinių tos pačios lyties santykių įgaliojimų, kurie sudaromi bet kokiu būdu viduje ar užsienyje“ ir „jų (šalių) negalima reikalauti imtis jokių priemonių, palengvinančių tos pačios lyties santykius užsienyje.“ 37 straipsnis prašo šalių bendradarbiauti užtikrinant baudžiamąją atsakomybę vykdantiems nelegalius abortus; 14 straipsniu kreipiamasi į valdžios įstaigas su prašymu „jokiu būdu nepaveikti vaisingumo sumažėjimo ir nesukelti sunkumų šeimoms turėti vaikų“.

Šeimos teisių konvenciją, platinamą daugiau nei dvejus metus, palaiko keletas gerai žinomų konservatyvių aktyvistų visoje Europoje, tokių kaip Ignacijus Arsuagas (Ignacio Arsuaga) iš Ispanijos, HazteOir ir CitizenGO, Gregoras Pupinickas (Gregor Puppinck) iš Europos teisės ir teisingumo centro bei kitų aktyvistų iš Vidurio ir Rytų Europos.

Rugsėjį po Ziobro kvietimo atmesti Stambulo konvenciją, lenkų vyskupai išreiškė savo palaikymą sumanymui „Šeimai – taip, Socialinei lyčiai – ne“. 2018 m. Vidurio ir Rytų Europos vyskupai kvietė savo vyriausybes „atmesti Stambulo konvencijos ratifikavimą arba atsiimti savo parašą“.

Ordo Iuris narė Pavlovska sako, kad jų alternatyvi konvencija jau pristatyta daugelyje regiono šalių, taip pat ir Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje. Ordo Iuris tvirtina, kad  2018 m. liepos mėnesį ją pristatė Europos Parlamente.

Regioninė sutartis

Katia Ziegler (Katja Ziegler), Leičesterio universiteto tarptautinės teisės profesorė, kurios specializacija – teisinių sistemų sąveika, sako, jog net jei keturios šalys ratifikuos šią alternatyvią konvenciją – toks yra mažiausias numatytas konvencijos įsigaliojimui reikalingas narių skaičius – ES valstybės narės vis tiek turėtų gerbti bet kuriuos ES įstatymus, galimai susikertančius su naująja konvencija.

Ziegler priduria, kad tos Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios pasirašė, bet dar neratifikavo Stambulo konvencijos, tebėra tarptautinės teisės įpareigotos nesiimti jokių priemonių, kurios pažeistų Stambulo konvencijos tikslą.

„Ordo Iuris konvencija suderina teisinius reikalavimus ir taisykles, pateikiamas kituose dokumentuose (pvz., Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Vaiko teisių konvencijoje), kurie, bent jau bendrąja prasme, nesukelia ginčų ir prieštaravimų, su labai problemiškomis ir prieštaringomis sąvokomis, kurios primena vilką avies kailyje“ – sakė Ziegler, nurodydama „prigimtinės šeimos“ sąvoką, įsipareigojimą pripažinti teisinį tų pačių porų santykių poveikį ir dar keletą esą miglotų paragrafų, kuriais remiantis būtų galima apriboti ar uždrausti abortus.

„Reikšminga, kad šiais klausimais nebuvo kalbama tarptautiniame forume, ir tai panašu į vienos iš šalių, šiuo metu ieškančios sąjungininkų, stichiškai kilusią veiklą už daugiašalio forumo ribų (pvz. JT arba Europos Taryba)“ – sako Ziegler. „Tai noras sukurti tarptautinę teisę tam tikra fundamentalistine kryptimi, galimai iškerpant egzistuojančias apsaugas.“

Neilas Datas (Neil Datta), Europos parlamento forumo, skirto seksualinėms ir reprodukcinėms teisėms, sekretorius ir globalaus konservatyvaus judėjimo žinovas, sakė BIRN: „Ordo Iuris konvencija pilna sudėtingų teisinių tekstų, kurie skamba įtikinančiai, tačiau teisiškai korektišku būtų pripažintas tik tuo atveju, jei vertinimą pateiktų patys dokumento kūrėjai. Ši konvencija yra klastotė.“

Datas nurodo, kad tikra sutartis – tokia ji vadina Stambulo konvenciją – kyla iš vidinių teisinių Europos tarybos sistemų, po to, kai joms pritaria valstybės narės. „Tai yra tiesiog Nevyriausybinės organizacijos sukurtas dokumentas, kuris buvo reklamuojamas valstybėje narėje, Lenkijoje, o ji, net neįtraukusi jo į savo teisinę tvarką, ėmėsi ieškoti sąjungininkų“, – teigia Datas. „Mes su jumis galime atsisėdę parašyti konvenciją, bet tai dar nereikš, kad ji turės teisinę vertę.“

Nors Datas nusiteikęs skeptiškai, kad Ordo Iuris pavyks prikalbinti pakankamai vyriausybių pasirašyti šią alternatyvią konvenciją, jis pripažįsta, kad pastangos įdėtos ją reklamuojant, gali pasitarnauti atsisakant ratifikuoti Stambulo konvenciją ES.

Pavlovska iš Ordo Iuris sako besitikinti, kad naujoji konvencija taps bent jau regionine sutartimi ir, atrodo, patvirtina Dato požiūrį. „Būtent dėl šios priežasties mes ėmėmės šio sumanymo, nes pamatėme, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas žingsnis po žingsnio bando šiurkščiai pažeisti šeimos ir santuokos apibrėžimą tokiose šalyse kaip Lenkija, Rumunija, Bulgarija“ – sako Pavlovska. „Taip pat yra naujas ES LGBT veikimo projektas, kuriuo ES norėtų primesti nuostatą, kad šalys, nepripažįstančios gėjų santuokų, turėtų pripažinti tokias santuokas sudarytas jas pripažįstančiose šalyse.“

„Mūsų konvencijos mintis yra ginti nuo ideologinio diktato tas šalis, kurios stengiasi išsaugoti prigimtinę socialinę tvarką, paremtą prigimtine šeima“ – teigė ji.

Parengta pagal Anios Vladisavlevičos (Anja Vladisavljevic) iš Zagrebo, Marselijaus Gaskono Barberio (Marcelio Gascón Barber) iš Bukarešto, Miroslavo Germano Širotnikovo (Miroslav German Širotníkov) iš Bratislavos ir Nikolo Vatsono (Nichol Watson) iš Prahos straipsnį: https://balkaninsight.com/2020/10/06/family-rights-treaty/.