Pirmadienis, 15 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prasideda Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metų minėjimo renginiai

www.alkas.lt
2021-02-07 09:00:11
101
PERŽIŪROS
0
Prasideda Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metų minėjimo renginiai

Kurban Bairam šventė Raižių mečetėje 2020 metais | manokrastas.lt nuotr.

Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas yra paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Metų minėjimo planas buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Kartu su Lietuvos totorių bendruomene Tautinių mažumų departamentas parengė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo logotipą, kuris bus naudojamas žymint informaciją apie minėjimo renginius ir veiklas.

Totorių metų minėjimo plano renginiai ir logotipas šį penktadienį bus pristatyti LRT laidoje „Labas rytas“.

Įgyvendinant minėjimo plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies ir užsienio visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą. Kultūriniai renginiai vyks Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, savivaldybėse, muziejuose, bibliotekose, archyvuose.

Renginius organizuos: Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas, Tautinių mažumų departamentas, Vilniaus rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Visagino savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vladislavo Sirokomlės muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė, Kauno apskrities totorių bendruomenė, Alytaus apskrities totorių bendruomenė, Visagino totorių bendrija, Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenė, Vilniaus universitetas , Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Viešoji įstaiga ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Rudaminos daugiafunkcinis kultūros centras ir VšĮ ,,Motobaltija“.

2021 metais numatoma surengti iškilmingą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimą Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vilniaus universitete – tarptautinę mokslinę konferenciją.

Ketinama organizuoti paskaitų, ekskursijų, kultūrinių renginių ciklus, tarptautinį totorių kultūros festivalį, parengti parodą „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“, virtualų gidą „Totorių kelias“.

Bus išleistas leidinys anglų kalba apie iškiliausius Lietuvos totorius, prof. Tamaros Bairašauskaitės knyga „Lietuvos totorių istorija“ ir kiti leidiniai. Taip pat bus vykdoma informacijos sklaida apie Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginius LRT programose ir portale www.lrt.lt.

Totorių atminimo įamžinimo veiklos apima sunaikintų Lietuvos totorių senųjų kapinių pažymėjimą, Kauno miesto gynybinės sienos Totorių vartų įamžinimą, virtualaus Lietuvos totorių istorijos muziejaus papildymą medžiaga apie Lietuvos totorių istoriją, kultūrą ir kultūros paveldą.

Lietuvoje totoriai gyvena jau daugiau nei 600 metų. Masiškiausiai į mūsų šalį jie kėlėsi Vytauto Didžiojo laikais. Atvykėliai buvo apgyvendinami Pietryčių Lietuvoje, tuomet atsirado Keturiasdešimties totorių, Kolnolarų, Kozaklarų kaimai. Imigraciją į LDK turėjo paskatinti puikios totoriams suteiktos sąlygos – šalyje įsikuriantiems totoriams buvo užtikrinta pilna religijos ir papročių laisvė. Totoriai LDK valdovui buvo reikalingi kaip kariai – jiems buvo pavesta saugoti pilis ir pasienius, totorių raitelių būrys dalyvavo ir Žalgirio mūšyje. Už karinę tarnybą Vytautas jiems atsidėkojo turtais ir įvairiais titulais, o totoriai gerbė kunigaikštį, vadino jį Watad – atrama, palaikančia islamą.

Palankūs jiems buvo ir kiti LDK valdovai. Iš jų paminėti verta Žygimantą Augustą, teikusį jiems privilegijų ir saugojusį nuo priespaudos. Totoriai, atstovaujami savo diduomenės, Lietuvoje buvo tiesiogiai pavaldūs šalies valdovui, jie turėjo autonomiją ir religinę-teisinę savivaldą. Be to, didžiojo kunigaikščio totoriai naudojosi tomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos bajorai. Net ir XVII a. plintant religiniam fanatizmui, kuomet būta išpuolių prieš totorių mečetes, juos palaikė Radvilos ir kiti didikai.

Gyvendami Lietuvoje totoriai kūrė šeimas su vietiniais šalies gyventojais, jie beveik nepalaikė ryšių su svetur gyvenančiais savo tautiečiais. Laikui bėgant totoriai pradėjo perimti kitų LDK tautų papročius, jau XVII a. nebevartojo savo kalbos, jų apranga pastebimai supanašėjo su lietuvių. Totorių išpažįstama religija – islamas tapo pagrindiniu šią bendruomenę siejančiu elementu.

Lietuvos totorių istorija neatsiejama nuo kovų už šalies nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų – jiems buvo uždrausta vartoti lenkų kalbą mečetėse, taip pat ir skaityti religines knygas šia kalba, ją pakeičiant rusų kalba.

Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno daugiau nei tūkstantis totorių. Jie turėjo tris musulmonų parapijas Kaune, Raižiuose ir Vinkšniukuose. Gavę valstybės paramą, totoriai laikinojoje sostinėje 1930 m. pastatė pirmąją Lietuvoje mūrinę mečetę. Iš to galima spręsti apie pakankamai gerą totorių bendruomenės padėtį tuometinėje Lietuvoje, kurią sugriovė prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas ir jį sekusios šalies okupacijos. Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvą, valstybėje gyvenę totoriai prarado savo spaudą, mokyklas, buvo uždarytos beveik visos mečetės. Tikintieji turėjo išsiversti be mufčio – dvasinio vadovo, religines praktikas jie galėjo atlikti vien privačiojoje sferoje. Totorių visuomeninė bendruomenių veikla atsikūrė tik sovietmečio pabaigoje, 1988 m. buvo įsteigta Lietuvos totorių kultūros draugija. Po dešimtmečio, 1998 m. buvo atkurtas ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras muftiatas.

tmde.lrv.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2021-uosius ketinama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais
  2. Minime Baltijos kelio 30-metį
  3. Katedros aikštėje bus paminėta pergalė prie Mėlynųjų vandenų
  4. Per Lietuvą nuvilnys Baltijos kelio „Vienybės banga“
  5. Bus paminėta didžiausia XIII a. baltų pergalė prieš kryžiuočius

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Moksleiviai 2024 m. Lietuvos dainų šventėje
Kultūra

Moksleivių dainų šventei – didžiausio Europos kultūros kanalo dėmesys

2026 06 15
Punskas kviečia į šventę
Kultūra

70 metų lietuviškos dvasios: Punskas kviečia į jubiliejinę šventę

2026 06 15
LiLaEst 2026
Istorija

Kultūrinė atmintis kaip tautos atsparumo pagrindas: Baltijos nacionalinės bibliotekos susitiko Lietuvoje

2026 06 15
Gedulo ir vilties diena
Istorija

Kaunas kvietė Gedulo ir vilties dieną prisiminti tremtinių likimus bei puoselėti istorinę atmintį

2026 06 14
Atliekų konteineris
Lietuvoje

Kaune – mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pakeitimai

2026 06 14
Telefonas
Lietuvoje

Dauguma keliautojų ES ir EEE šalyse už mobilųjį ryšį toliau mokės kaip namuose

2026 06 14
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys
Pilietinė visuomenė

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Z karta
Lietuvoje

Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška – bėda slypi ne žinių trūkume

2026 06 14
Pinigai, taupyklė
Lietuvoje

Juodai dienai lietuviai ruošiasi nepakankamai nuosekliai

2026 06 13
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių yra apmokyti ir dirba pagal aiškias DI taisykles

2026 06 13
Vaistai
Lietuvoje

Raminamieji vaistai tarp jaunimo tampa vis didesniu iššūkiu

2026 06 13
Jašiūnų dvare skambėjo jaunimo eilės, dainos ir drąsa
Kultūra

Jašiūnų dvare skambėjo jaunimo eilės, dainos ir drąsa

2026 06 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • m apie Ruošiamasi pristatyti Goldonio trilogiją: rugsėjį VMT – G. Tuminaitės režisuotos I d. premjera
  • Vilnai apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Inna Kuročkina (I News) apie Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę
  • +++ apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Protėvių išmintis puodelyje: trys žolelės inkstams ir vienas patarimas, kurį privalu žinoti
  • Moksleivių dainų šventei – didžiausio Europos kultūros kanalo dėmesys
  • Savaitės horoskopas: Saulės perėjimas į Vėžį atneš esminių pokyčių visiems ženklams
  • D. Kurmilavičiūtė. Keli štrichai Aukštaitijos nacionalinio parko portretui

Kiti Straipsniai

Gedulo ir vilties diena

Kaunas kvietė Gedulo ir vilties dieną prisiminti tremtinių likimus bei puoselėti istorinę atmintį

2026 06 14
2024 m. Gedulo ir vilties dieną įgarsintas rekordinis skaičius tremtinių likimų

Minėsime Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienas

2026 06 10
Prof. Birutė Galdikas

VDU Botanikos sode vyk prof. Birutės Galdikas atminimo renginys

2026 04 30
Mečislovas Jučys

Profesorius, sugrąžinęs Lietuvai jos didybę. Minime istoriko M. Jučo šimtmetį

2026 04 24
Šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius ir kuopos vadas Juozas Klimkevičius su atvykusiais į renginį svečiais

Z. Tamakauskas. Lietuva –  mūsų minčių pradžia ir esmė (Vydūnas)

2026 03 10
Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai

Prieš 75-erius metus „Amerikos balsas“ pirmą kartą prakalbo lietuviškai

2026 02 28
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Dainavos apygardos memorialas iš paukščio skrydžio

Legendinės partizanų kautynės Merkinėje paminėtos itin iškilmingai ir prasmingai

2025 12 18
Lietuvos kariuomenės kareiviai prie šarvuočio „Perkūnas“. 1919 m.

Širvintose bus paminėtos Nepriklausomybės kovų 105-osios metinės (papildyta)

2025 11 21
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | lzs.lt nuotr.

Kviečiama teikti nusipelniusius asmenis G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui gauti

2025 10 31

Skaitytojų nuomonės:

  • m apie Ruošiamasi pristatyti Goldonio trilogiją: rugsėjį VMT – G. Tuminaitės režisuotos I d. premjera
  • Vilnai apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Inna Kuročkina (I News) apie Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę
  • +++ apie Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui
  • Vilna apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

G. Martišius. Neatsakytas Hamleto klausimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai