Seimo pavasario sesijoje planuojama svarstyti Miškų įstatymo pataisas. Todėl savo veiklą Seimo laikinoji Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė pradėjo politikus ir praktikus pakvietusi į bendrą diskusiją apie miško raidą nulemiančius sprendimus.
„Sunku pervertinti miškų įtaką ekonomikai ar klimato kaitai, visai ekosistemai. Miškas tiesiog būtinas tam, kad išgyventume, – kalba grupės vadovas Justinas Urbanavičius. – Neretai politiniai sprendimai priimami neatsižvelgus į miškininkų praktikų, mokslininkų, privačių miškų savininkų lūkesčius ir nuomonę. Tiek dėl privačių, tiek valstybinių miškų vis dar kyla daugybė klausimų. Todėl paskatinau atsakymų ieškoti drauge.“
Parlamentaras pabrėžė, kad šiandien sukurta Valstybinės miškų urėdijos struktūra su savo atskirais padaliniais, kurių atsakomybėje yra per vieną milijoną hektarų miškų, prisiima milžinišką atsakomybę. Kita svarbi sutarimo reikalaujanti sritis – privatūs miškai. Politiko nuomone, Miškų įstatymas turi būti ypač apgalvotas.
Susitikimo dalyvių įžvalgos ir pasiūlymai bus įgarsinti svarstant Miškų įstatymo pataisas. Štai Prezidentūros atstovų vertinimu, išskirtinis dėmesys turi tekti ekologinei miško funkcijai, jo ekosistemos apsaugai, o į sprendimų priėmimą įtraukiamos visos visuomenės grupės, tiek žinovai, tiek nevyriausybinis sektorius.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, ministras Simonas Gentvilas sutarė, kad įgyvendinant miškų politiką, būtinas miško, gamtosaugos žinovų vieningas matymas ne kadencijai, bet dešimtmečiams. Tad Seimo pavasario sesijoje pirmenybę skatina teikti Nacionaliniam susitarimui dėl subalansuoto, tvaraus gamtos kapitalo naudojimo ir aiškios žinutės visuomenei.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros docentas dr. Albinas Tebėra įsitikinęs, kad visi pasiūlymai turi pereiti per bent vieną žinovų instituciją. A. Tebėra pabrėžė, kad saugoti ekosistemą, tai nereiškia nieko nedaryti. Anot jo, kuo daugiau kirsim miškininkystės šaką, iš kurios gaunamos lėšos, tuo lėšų turėsime mažiau ir visoms saugomoms vertybėms. „Jeigu stabdome miškų naudojimą, tuomet paimame pinigus iš mokesčių mokėtojų numatytiems tikslams pasiekti“.
Išgirsta, kas svarbiausia privačių miškų savininkams: sąžiningas kompensavimas už apribojimus ūkinei veiklai ir nuosavybei, pagrįsti mokesčiai, miško vertės ir sveikatingumo išlaikymas bei didinimas. Tai pabrėžė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Susitikime nuskambėjo ir vieno iškiliausių miškininkystės mokslo kūrėjų, akademiko Stasio Karazijos įžvalgos apie saugomas teritorijas. „Tokios teritorijos turi išlikti, tik priemonės turi tapti proporcingos, suderintos su visuomenės interesais. Būtinas su mokslo ir gamtos žinovų žiniomis, su tiesa suderintas visuomenės švietimas“, – kalbėjo S. Karazija.
Be kita ko, susitikime atkreiptas dėmesys į miškininko profesiją, nes jau keletą metų į miškininkystės studijų programą įstoja ne daugiau dešimties studentų.
Susitikime dalyvavo Prezidentūros, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, ministerijos, miškininkų organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai, parlamentarai.
Laikinoji Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė Seime įsteigta 2020 m. gruodį. Tuomet grupės steigimą sumanęs Seimo narys J. Urbanavičius pabrėžė, kad miškų sritis turi sulaukti nuolatinio aukščiausios valdžios dėmesio ir paramos, o savo veikloje žadėjo remtis šios srities specialistų ir visuomenės nuomone.
