Žuvinto biosferos rezervatas yra namai daugiau nei 4200 rūšių gyvūnų, augalų, grybų, o kasmet tyrėjai atranda vis naujų. Iš čia rastų 540 grybų rūšių, net 288 rūšys pirmąkart aptiktos 2019-2020 metais. Tarp jų – 15 saugotinų pagal Tarptautinės gamtos apsaugos draugijos (IUCN) kriterijus, o 16 išvis naujos Lietuvai.
Tiek jų pririnko, radvietes suregistravo mikologė dr. Reda Iršėnaitė, išvaikščiojusi visą biosferos rezervatą. Jei ne išskirtinai sausringos ir grybams vystytis nepalankios pastarosios dvi vasaros, rūšių gal būtų aptikta daugiau, praneša Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje iki šiol grybai nebuvo tikslingai tirti. Iš viso buvo žinomos 252 grybų rūšys rastos Žuvinto gamtinio rezervato teritorijoje, nustatytos mokslininkų V. Urbono ir A. Griciaus lauko ekspedicijų metu. Iš biosferos rezervato grybų 500 rūšių priskiriama papėdgrybiams, o 40 rūšių yra aukšliagrybiai. Pastarieji grybai dažniausiai yra smulkūs ir sunkiai pastebimi.
Žuvinto biosferos rezervate daugiausia paplitę skroblynų, eglynų, retesnės – aukštapelkių ir žemapelkių, pievų ir ganyklų rūšys.
Čia nustatyta 15 rūšių, kurios pagal Tarptautinės gamtos apsaugos draugijos (IUCN) nustatytus kriterijus priskirtinos, viena rūšis priskirta kritiškai grėsmingos (CR) būklės kategorijai, 8 rūšys grėsmingos būklės (EN) kategorijai ir 6 – pažeidžiamų taksonų (VU) kategorijai. Visos šios rūšys, išskyrus skroblyninį raudonviršį, 2019 metais įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą.
Į saugomų rūšių sąrašus įtrauktas ir arti pavojingos būklės (NT) esantis dėmėtasis baravykas, augantis plačialapių miškuose ir sudarantis mikorizę su ąžuolais ir eglėmis. Skroblyno buveinėse rastas krateriškasis taurūnis, skroblyninis raudonviršis ir piestinis pirštūnis. Lazdynams specifinis lazdyninis kelmenis, ant uosių dažniau išauga kietasis laibadyglis.
Eglynai su stambiais eglių virtuoliais yra palanki buveinė tik ant eglių negyvos medienos augančioms rūšims: rausvajai šeriapintei, plunksniniam raukšliagrybiui, rausvajai pintainei.
Šios naujai Lietuvai rastos rūšys labiau paplitusios pietinėje ir vakarinėje Europos dalyje vyraujančiais bukynuose. Šiame regione, kur buko arealas nesiekia, grybų rūšys gali rinktis skroblynų ar ąžuolynų buveines.
Stepinėje pievoje nustatytos dvi gijabudžių rūšys. Europoje gijabudžių genties yra virš 200 rūšių, Lietuvoje pakol kas – 80, mat pievose ir žemapelkėse augantys grybai Lietuvoje yra mažai ištirti.
Įsitikinau tuo dar paauglystėje, kai mama visus mus sukraudavo į ,,Ožį” ir veždavo grybauti. Mama priekaištauja, kad taip mažai prirenku, o aš teisinuosi, kad jų nėra šiame miške, kad nematau jų. Ji prieina prie manęs, apsižvalgo ir per akimirką bent keliolika parodo… Tai kaip tai pavadinti? Kai aš žvalgausi – nė vieno nematau, o vos mama priartėja, jie tuoj visi išlenda, kepurėlėm moja ,,Mane, mane paimk!” Tai ar taip sąžininga? Šmikiai, atsiprašant… Tačiau keistas dalykas – vėliau puode, keptuvėje, statinaitėje ar stiklainiuose, kvapnius, gardžius, dieviškai mamos pagamintus, visada tuoj pat rasdavau, pilną lėkštę prikraudavau…
Gaila, nebėr mūsų neprilygstamų grybautojų – a.a. mamos ir jos brolio. Tarpukariu, dar pradinukai būdami, vos švintant tik išlėkdavo su savo mama į girią šalia miestelio, ir jau velka krepšį šeimai pusryčiams. O ir vėliau, be miškų, be pabuvimo juose jie tiesiog sirgdavo… Grįždavo iš jų sustiprėję, laime švytėdami… Dabar šią Alko žinutę perskaitę, lėktų pažiūrėti – juk negali būti pasaulyje grybų, kurių jie nebuvo matę ar rinkę? – Taip nebūna!