Ketvirtadienis, 6 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

www.alkas.lt
2020-12-30 19:29:52
1.9k
PERŽIŪROS
3
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti.
Jonas Jablonskis

Gruodžio 30 d. sukanka 160 metų nuo bene labiausiai lietuvių kalbai nusipelniusio mokslininko, legendinio kalbininko, žymiausio lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis) gimimo.

J. Jabloskio asmenybė už nuopelnus lietuvių kalbai visuomet liks tautos atmintyje kaip žmogus, sugebėjęs iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba,  bemaž per pusę šimtmečio kruopštaus darbo padaryti ją tobulu minties įrankiu, tinkančiu vartoti visose gyvenimo srityse.

Didžiausias J. Jablonskio nuopelnas yra tas, kad jis pirmas parašė “Lietuviškos kalbos gramatiką” (Petro Kriaušaičio slapyvardžiu), kurioje kalba pasižymi gausybe gyvų ir gražių pavyzdžių, iš kurių vienų jau gali daug pasimokyti kalbos.  Gramatika išleista 1901 metais Tilžėje. Visa, kas žmonių kalbos pavyzdžiais atrodė neįprasta, svetima arba nepagrindžiama, jis šalino iš rašomosios kalbos ir keitė savais žodžiais bei posakiais.

Kiti svarbiausi J. Jablonskio parašyti veikalai: “Lietuviškos kalbos gramatika” (1901 m.), “Lietuvių kalbos sintaksė” (1911 m.), “Lietuvių kalbos gramatika” (1922 m.), “Lietuvių kalbos vadovėlis” (1925 m.), “Linksniai ir prielinksniai” (1928 m.). J. Jablonskis redagavo Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius,vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą.

J. Jablonskis išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. Jis buvo žymiausias lietuvių kalbos normintojas galutinai nustatęs lietuvišką raidyną, įdiegęs daugybę naujadarų, pavyzdžiui: savaitės dienų pavadinimus (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis. J. Jablonskis siūlė atsisakyti kai kurių tarptautiniais vadinamų žodžių: pvz., “agna” – energija, “apšviestūnas” – inteligentas, “buitvieša” – biografija, “džiūgautė” – triumfas, “panaša” – analogija, “raštuomenė” – literatūra, “šilčiarodis” – termometras, “virplys” – vibratorius.

Jonas Jablonskis gimė 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių r.  1872 m. rudenį J. Jablonskis pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje.  Kartu su J. Jablonskiu 1881 m. šią gimnaziją baigė ir Vincas Kudirka. 1881 m. rugpjūčio mėn. J. Jablonskis įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1885 m. gegužę baigęs šį universitetą J. Jablonskis grįžo į Lietuvą. Kurį laiką negavo darbo ir tik apie 1887 m. įsidarbino Marijampolės teisme.

1889 m. sausio 16 d. J. Jablonskis paskirtas viršetatiniu Mintaujos gimnazijos senųjų kalbų mokytoju.  1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte (1868–1948). Apie J. Jablonskį Mintaujoje susispietė nedidelis lietuvių šviesuolių būrelis: teisininkas Motiejus Lozoraitis, teismo kandidatas Antanas Krikščiukaitis-Aišbė, aušrininkas poetas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, teismo kandidatas Vladas Mačys, teisininkas Motiejus Čepas, o 1894 m. prie jų prisidėjo į Mintaują paskirtas vikaru Juozas Tumas-Vaižgantas, ieškojęs prieglaudos nuo klebonijoje viešpatavusio agresyvaus lenkiškumo. Būrelio nariai rėmė “Varpo”, “Ūkininko” leidinius, parengė spaudai kelių lietuvių rašytojų kūrinius.

1896 m. Jablonskis išvyko į Taliną. Taline caro valdžia pradėjo politinį J. Jablonskio persekiojimą, darė kratas, iškėlė bylą. 1901 m. J. Jablonskis iš Talino išvyko į Kauno gubernijos Panevėžio apskritį, į Žeimelį.

1902 m. buvo paskelbtas nuosprendis J. Jablonskio byloje sudavęs baisų smūgį visiems jo planams. J. Jablonskis iki 1904 m. vasario 27 d. buvo ištremtas į Pskovą.  Pskove J. Jablonskis apsigyveno pas Kočianovskają (Velikije Lukų g., Lapotnikovos namai). 1903 m. kovo 12 d. J. Jablonskiui suteikta “malonė” – likusį bausmės laiką atlikti Kauno gubernijoje. Gavęs šį leidimą ir pasirinkęs gyvenamąja vieta Šiaulius, į juos J. Jablonskis atvyko 1903 m. kovo 31 d.

1904 m. Jonas Jablonskis grįžo į Vilnių. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto garbės profesorius. Nuo 1925 m.Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės narys. 1928 m. gegužės 15 d. buvo apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

J. Jablonskis mirė Kauno karo ligoninėje, buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Per pusšimtį metų uolaus darbo lietuvių kalbos labui J. Jablonskiui teko išgyventi lemtingus Lietuvos gyvenimo tarpsnius nuo spaudos draudimo su smarkiausiais persekiojimais už gimtojo žodžio vartojimą ir jo paties ištrėmimu iki Nepriklausomybės atgavimo. Lietuvių kalbotyroje J. Jablonskis visada buvo pirmeivis padėjęs įvairių sričių atstovams sukurti daugybę naujų lietuviškų sąvokų, tad sunku būtų rasti viešojo gyvenimo sritį, kurioje nebūtų galima rasti jo darbo vaisių.

J. Jablonskio palikimo tyrinėtojas kalbininkas Arnoldas Piročkinas (1931–2020) minint J. Jablonskio 150-ąsias metines sakė:  “Jono Jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinei kalbai yra daug ir plačiai aptarti. Tačiau, man regis, iki šiol liko nepastebėtas vienas išskirtinis J. Jablonskio veiklos bruožas – iš visų mūsų kalbininkų jis išsiskyrė tuo, kad jam lietuvių kalba buvo idealas, kurį jis kūrė ir diegė tautai. Gal ir kiti kalbininkai mintyse turėjo kažkokį kalbos idealą – be idealo apskritai neįmanomas vaisingas darbas. Tačiau jų kalbos idealas liko neišryškintas, visuomenės nesuvoktas. Tuo tarpu J. Jablonskio kalbos idealu beveik be išimties visa tauta gyveno iki pat nepriklausomybės atgavimo 1990 metais”.

Parengė J. Vaiškūnas – pagal https://kvb.lt, www.xxiamzius.lt ir kt. šaltinius


J. Jablonskis apie 1900 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis apie 1900 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskio gramatika. Tilžė. 1901 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskio gramatika. Tilžė. 1901 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis apie 1905 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis apie 1905 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis. Lietuvių kalbos gramatika. Kaunas-Vilnius. 1922 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis. Lietuvių kalbos gramatika. Kaunas-Vilnius. 1922 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

Prie paminklo J. Basanavičiui Kauno karo muziejaus sodelyje. Sėdi: J. Bulota, J. Jablonskis, M. Jankus. Stovi: J. Šliūpas, G. Beržanskis, A. Kriščiukaitis, Maironis, Konstancija Jablonskienė (J. Jablonskio žmona), A. Jakštas-Dambrauskas, P. Matulionis, atokiau stovi J. Šimoliūnas (baltais drabužiais). 1925 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
Prie paminklo J. Basanavičiui Kauno karo muziejaus sodelyje. Sėdi: J. Bulota, J. Jablonskis, M. Jankus. Stovi: J. Šliūpas, G. Beržanskis, A. Kriščiukaitis, Maironis, Konstancija Jablonskienė (J. Jablonskio žmona), A. Jakštas-Dambrauskas, P. Matulionis, atokiau stovi J. Šimoliūnas (baltais drabužiais). 1925 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

Rygiškių Jonas. Lietuvių kalbos vadovėlis. Kaunas. 1925 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
Rygiškių Jonas. Lietuvių kalbos vadovėlis. Kaunas. 1925 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis su vaikaičiais Palangoje apie 1927 m | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis su vaikaičiais Palangoje apie 1927 m | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis (vežimėlyje) su Kauno karo ligoninės gydytojais. 1927 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis (vežimėlyje) su Kauno karo ligoninės gydytojais. 1927 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis (sėdi vežimėlyje) su draugais Palangoje, 1927 m. Nuotrauka Norbas Gaulia | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis (sėdi vežimėlyje) su draugais Palangoje, 1927 m. Nuotrauka Norbas Gaulia | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

J. Jablonskis (vežimėlyje) paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmėse. Priekyje stovi Kazys Grinius. Kaunas. 1921 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskis (vežimėlyje) paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ atidengimo iškilmėse. Priekyje stovi Kazys Grinius. Kaunas. 1921 m. | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.

Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

J. Jablonskio laidotuvės. Kaunas. 1930.02.25 | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
J. Jablonskio laidotuvės. Kaunas. 1930.02.25 | http://maironiomuziejus.lt virtualios parodos nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune bus atidengtas paminklas Jonui Jablonskiui
  2. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  3. Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
  4. Griškabūdyje pastatytas paminklas J.Jablonskiui
  5. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  6. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  7. Lietuvių kalbos dienos prasideda!
  8. Prof. G. Mikelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video)
  9. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  10. Lietuvių kalbos besimokantys jaunuoliai tampa šalies ambasadoriais
  11. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  12. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  13. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  14. Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos
  15. Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tvankstas says:
    6 metai ago

    Ryškios asmenybės ryškus pėdsakas amžiams liko Lietuvai, lietuvių tautai ir lietuvių kalbai.

    Atsakyti
  2. J. Jablonskio ir kitų šviesuolių laiškai says:
    5 metai ago

    Šimtamečiai laiškai – neįkainojamas palikimas
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/simtameciai_laiskai__neikainojamas_palikimas/

    (Virtualią parodą „Istorinės atminties retrospektyva. Žymių Lietuvos švietėjų laiškai. XX a. I-oji pusė” galima rasti adresu: –
    – lsim.lt/2020/12/14/zymiu-lietuvos-svieteju-laiskai-xx-a-1-oji-puse/ )

    Atsakyti
  3. lietuvis says:
    2 metai ago

    Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti.
    Jonas Jablonskis
    *Gerbkime lietuvių kalbą*

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Visureigiai
Lietuvoje

Pasieniečių automobilių parką papildė 19 naujų visureigių 

2026 08 05
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

2026 08 05
Išmanusis suoliukas G.
Gamta ir žmogus

Už aplinkosaugos pažangą Panevėžiui skirtas jau antras išmanusis suoliukas

2026 08 05
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkų lengvatinėms paskoloms – dar 15 mln. eurų lengvatinėms

2026 08 05
Atgimimo aikšte Klaipėdoje
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštės atnaujinimas žengia į kitą etapą

2026 08 05
Jogailos gatvė
Lietuvoje

Sostinėje pradedamas Jogailos gatvės kapitalinis remontas

2026 08 05
„Sodra“
Lietuvoje

Per metus gyventojai neatsiėmė daugiau nei 4,5 mln. eurų ligos išmokų

2026 08 05
Atvykstamasis turizmas
Gamta ir žmogus

Lietuva stiprina atvykstamąjį turizmą: 70 tūkst. eurų investicijų užsienio turistams pritraukti

2026 08 05
Dainavos krašto folkloro šventė 2025
Etninė kultūra

Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose atvers gyvąją vandens tėkmę mūsų tautosakoje

2026 08 05
Sūduva ar Suvalkija
Etninė kultūra

VLKK pirmininkė apie sumanymą įstatyme panaikinti Suvalkijos pavadinimą

2026 08 05
Jaunimo studijų pasirinkimai keičiasi
Lietuvoje

Jaunimo pasirinkimai keičiasi – auga susidomėjimas inžinerija, mažėja informatika

2026 08 05
Studentai
Lietuvoje

Su universitetais ir kolegijomis sudaryta beveik 18,5 tūkst. studijų sutarčių

2026 08 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Korčaginas apie geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dažniausios klaidos renkantis vestuvinius žiedus: apie ką poros susimąsto per vėlai?
  • V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Pasieniečių automobilių parką papildė 19 naujų visureigių 
  • Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica ir tarpukario Vilniaus lietuvis skautas Pranas Žižmaras Vilniaus Katedros aikštės fone

V. Sinica. Ištrinti žmonės

2026 08 05
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Tautos forumas reikalauja grąžinti lietuvių kalbą į lituanistikos konkursą

2026 07 29
Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

2026 07 29
Nelegalus migrantas puola Lietuvos sieną

S. Buškevičius. Ar Martynas Katelynas bus toks pat ryžtingas, kaip Janis Dombrava?

2026 07 26
Mokslo taryba | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę

2026 07 24
Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademijos mokiniai

Vasarą paskyrė lietuvių kalbai: į KU kursus atvedė ir poezija, ir darbas

2026 07 10
Lietuvių kalbos dienos

Kalbos komisija skelbia 2027 m. Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves

2026 07 04
Dalia Asanavičiūtė

Konservatoriai kaltina socialdemokratus įstatymo projekto vilkinimu  

2026 06 23
Aurelijus Veryga ir LVŽS politikai

A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

2026 06 11
Viešieji užrašai Vilniuje

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2026 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Korčaginas apie geruosius rusus apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • +++ apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
  • Naivus klausimas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperija nemiršta tyliai
Kitas straipsnis
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Nuotolinis mokymas tęsis ir po mokinių atostogų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai