Kardiologė: cholesterolį įmanoma suvaldyti ir be vaistų, tik ne visi žino kaip teisingai tą daryti

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus „švarios“. Mokslas įrodė, kad šiuolaikiniai būdai prižiūrėti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą „bloguoju“, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.

Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktika, šiuolaikinė cholesterolio priežiūra turi būti kitokia nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Visų pirma – tyrimų eilutėje pamačius padidėjusį cholesterolį nereikia panikuoti, nes nuo streso jis dar labiau pakils.

Visų antra, jei cholesterolis pakilęs vos 20-30 procentų nuo normos, dar įmanoma jį atstatyti natūraliomis priemonėmis, svarbu jas pasirinkti teisingai.

Visų trečia – padidėjęs cholesterolis prilygsta tik ledkalnio viršūnei, po kuria slepiasi visa eilė grėsmių pažeidimai kraujagyslėse, krešulių susidarymas, kurių pasekmės kritinės.

Pokyčiai kraujagyslių sienelėse – be įspėjimų

Daugeliui žmonių vis dar kyla abejonių, kada ir kaip reikėtų susirūpinti kraujagyslių būkle. Taip yra todėl, kad cholesterolio negalime niekaip pajausti. Ši būklė yra apgaulinga, nes dėl cholesterolio kraujagyslės tampa vis labiau pažeidžiamos, kraujo krešumas ir klampumas didėja, o tai kelia pavojų tokių būklių kaip infarktas ir insultas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologė medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė pasakojo, kad neretai tik atsidūrę medikų rankose žmonės išgirsta, kad turi padidintą cholesterolio kiekį. Jie negali tuo patikėti, nes nuo jaunystės beveik nesirgo, nesilankė poliklinikoje ir neturi net savo ligos istorijos kortelės.

Daugelis žmonių įsitikinę, kad susirūpinti sveikata reikia tik tada, kai kas nors blogai. Tačiau tai yra vadinamoji stručio taktika, kai paslėpus galvą į smėlį manoma, kad nėra bėdos.

Jei nustatomas padidintinas cholesterolio kiekis kraujyje, tai yra rimta. Visų pirma dėl to, kad mažo tankio cholesterolis neatsiejamas nuo kraujo krešulių susidarymo. Tai yra kur kas sudėtingesnės ligos, vadinamos atersokleroze pavojaus veiksnys, todėl taip kaip būtina kontroliuoti cholesterolio kiekį, svarbu lygiagrečiai valdyti ir kitus veiksnius: kraujo krešumą (dėl apsaugos nuo trombų), cukraus kiekį kraujyje, antsvorį, padidintą kraujospūdį.

Kraujagyslių sienelėse prasideda uždegimas

– Kodėl mažo tankio cholesterolis vadinamas „bloguoju“? Su kokiomis ligomis jis yra siejamas?

– Cholesterolis yra pirmiausiai siejamas su kraujagyslių pažeidžiamumu dėl kurio vystosi eilė ligų. Blogiausia „blogojo“ cholesterolio savybė yra kauptis kraujagyslių sienelėje, kur kyla uždegimas ir formuojasi aterosklerotinė plokštelė, o tai yra trombo užuomazga.

Su cholesteroliu yra blogiau nei su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, nes pastarąjį lengviau pastebėti pasimatavus kraujospūdį. Jei žmogus nesikreipia į šeimos gydytoją, nedalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinėje programoje, gali neįtarti, kad nešioja savo kraujagyslėse tiksinčią bombą.

Kritinis lygis – vos per kelias minutes

– Koks gresia pavojus, jei kraujagyslė susiaurėja?

– Kai kraujagyslė pradeda siaurėti, o šis procesas yra lėtinis, vystosi tam tikrų organų aprūpinimo krauju problemos. Jei yra paliečiamas širdies raumuo, gali kilti mirtinas pavojus. Ta kraujagyslės vieta, kur susidaro aterosklerotinė plokštelė, jau yra pažeista, o tai reiškia, kad toje vietoje lengviau susidaro trombų. Tai vadinama aterotromboze.

Jei susijaudinome, patyrėme stresą, o kartais ir be jokių akivaizdžių priežasčių ateroskolerotinė plokštelė gali įplyšti, gali prasidėti kraujavimas į pačią plokštelę, arba susiformuoja trombas plokštelės vietoje, o tai reiškia, kad vos per kelias minutes kraujagyslės spindis gali pasiekti kritinį lygį ir tada įvyksta miokardo infarktas.

Deja, net 60 procentų vyrų, ištiktų miokardo infarkto, neprisimena, kad būtų turėję kokių nors rūpesčių dėl sveikatos, paaiškėja, kad jie nieko nejautė, o pirmas požymis yra miokardo infarktas. Moterims taip atsitinka rečiau – maždaug 40 proc. atvejų pirmas ligos pasireiškimo požymis būna miokardo infarktas.

Aterosklerozė pažeidžia daugelį kraujagyslių, siaurindama jų spindį. Dėl aterotrombozės taip pat išsivysto insultas, inkstų, kojų arterijų susiaurėjimai .

Nieko neskauda – dar nereiškia, kad neturiu pasitikrinti

– Kam reikalingi profilaktiniai patikrinimai, jei nieko neskauda?

– Dažnai tik pas kardiologą patekę žmonės sužino, kad jų kraujyje yra padidėjęs blogasis cholesterolis. Tik nedidelė dalis žmonių, kol dar nepatenka į ligoninę, žino, kad turi padidėjusį blogąjį cholesterolį. Tai nėra gerai.

Yra ligonių, kurie dėl infarkto patekę į medikų rankas stebisi: „Nežinau, kaip tai atsitiko, aš net ligos istorijos neturėjau, nes iki tol niekuo nesirgau“. Tokiais atvejais paaiškinu, kad nėra kuo didžiuotis, tai rodo, kad net keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų jums nerūpėjo sveikata.

Tokia padėtis rodo, kad žmogus nesilankė poliklinikoje ir nedarė jokių profilaktinių tyrimų. Tuo tarpu profilaktika padeda užbėgti už akių daugeliui ligų, ne tik širdies ir kraujagyslių ligoms.

– Ką daryti, jei cholesterolis yra tik šiek tiek padidėjęs?

– Jei cholesterolis tik padidėjęs, pirmiausia vertiname konkretaus ligonio bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką pagal sveikatos istoriją. Būtent ši rizika padeda nustatyti, kokio cholesterolio rodiklio reikia siekti.

Jei rizika maža, mažo tankio cholesterolio rodiklis kraujyje turi siekti ne daugiau kaip 3 milimolius litre, jei rizika yra vidutinė, šis rodiklis turi būti nedaugiau kaip 2,5, jei rizika yra didelė – mažiau nei 1,8, o esant labai didelei rizikai – mažiau nei 1,4.

Remiantis Europos kardiologų draugijos gairėmis, yra skiriama dar ypatingai didelė rizika, o tada mažojo tankio cholesterolio riba turi būti mažiau 1 milimolio litre kraujo.

 Gelbsti augalinės kilmės medžiagos

– Jei žmonės vengia vaistų, ar įmanoma padėti?

– Daugelis žino, kad statinai – tai vaistai, kurie reguliuoja blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Šiuos vaistus gali skirti tik gydytojas. Jei vaistus nuo cholesterolio paskiria gydytojas, juos būtina vartoti. Jei gydymas vaistais dar nėra būtinas, cholesterolio lygį galima sumažinti natūraliais būdais.

Sveika mityba ir fizinis krūvis yra kaip malda „Tėve mūsų“, tačiau dar vienas svarbus įrankis, be kurio neįmanoma išsiversti, tai yra teisingai pasirinktas maisto papildas, skirtas ne tik cholesterolio, bet ir kraujotakos priežiūrai.

– Kokios augalinės medžiagos veiksmingiausios?

– Jei norime teisingai reguliuoti cholesterolį, t.y. ne tik „numušti“ blogojo cholesterolio lygį, bet ir pagerinti viso kūno kraujotaką, apsisaugoti nuo trombų, stiprinti kraujagysles, slopinti aterosklerozės vystymąsi, nepamainomas yra natokinazės (iš fermentuotų sojų), monakolino K (iš raudonosiomios mielėmis fermentuotų ryžių) derinys ir Q10 derinys. Šiuo atveju monakolinas K kaip itin biologiškai aktyvus junginys gali sumažinti apie 20-30 proc. cholesterolio kiekį kraujyje, natokinazės fermentas mažina kraujotakos sutrikimų pavojų, gerina kraujo tekėjimą visame kūne ir apsaugo nuo trombų, o Q10 stiprina kraujagysles. Tokiu būdu užtikrinama triguba kraujotakos ir cholesterolio priežiūra.

– Įpročių keitimas – į naudą

– Reikėtų pradėti ne nuo vaistų, o keisti cholesterolio rodiklį keičiant gyvenseną, ugdant naujus mitybos įpročius. Patartina valgyti daugiau baltymų, nes tai mūsų ląstelių statybinė medžiaga ir vengti gyvūninės kilmės riebalų, vadinasi, kuo mažiau valgyti kaimiškos grietinės, sviesto, riebios varškės, nenaudoti grietinėlės, riebaus pieno, nenaudoti majonezo, jį galima pakeisti alyvuogių aliejumi ir kitais augaliniais riebalais.

Reikėtų mitybą praturtinti augalinės kilmės angliavandeniais, taip pat maistinėmis skaidulomis, kurios mažina cholesterolio pasisavinimą. Tačiau uogos ir vaisiai turėtų būti valgomi saikingai – iki 300 gramų per dieną, nes juose gausu fruktozės, verčiau rinktis daugiau šviežių salotų ir daržovių: agurkų, kopūstų, morkų, pomidorų.

Labai griežtos dietos pagalba galima tikėtis sumažinti cholesterolio lygį kraujyje iki dešimt procentų.

– Ar yra tyrimų apie tai, kokią įtaką fizinis krūvis turi „blogojo“ cholesterolio rodikliui?

– Vien fizinis krūvis kaip ir dieta nepadarys stebuklo – jei šis rodiklis siekia apie 4,5 milimolio litre kraujo, galbūt pavyktų sumažinti iki 4. Bet tai nereiškia, kad fizinis aktyvumas neturi įtakos, nes jis greitina medžiagų apykaitą, o tai naudinga.

Kovojant su „bloguoju“ cholesteroliu būtina taip pat mesti svorį, mažinti vadinamąjį pilvinį nutukimą, nes tai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų pavojumi.

Yra vilties, kad laiku susigriebus ir pasitelkus kompleksines profilaktikos priemones, galima keleriems metams, o gal net dešimtmečiui atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas.