Europos Komisijai paskelbus tarptautinių „Natura 2000“ apdovanojimų finalininkus, paaiškėjo, kad jų gretose pirmą kartą atsidūrė lietuviška iniciatyva – meldinės nendrinukės apsaugos projektas. Šis projektas pretenduoja į geriausio Europoje titulą socioekonominės naudos visuomenei kategorijoje.
„Natura 2000“ teritorijų tinklas siekia užtikrinti ilgalaikį vertingiausių ir pažeidžiamiausių Europos augalų, gyvūnų rūšių bei buveinių išlikimą. Tai – didžiausias vieningai koordinuojamas gamtinių teritorijų tinklas pasaulyje.
„Natura 2000“ apdovanojimai organizuojami nuo 2014 m. Jie sukurti siekiant apdovanoti geriausiai tvarkomas „Natura 2000“ teritorijas ir pademonstruoti pridėtinę šio gamtinių teritorijų tinklo naudą vietos ekonomikai.
Šių metų apdovanojimams pateiktos 79 paraiškos iš 26 Europos Sąjungos šalių ir Didžiosios Britanijos penkiose kategorijose, iš jų nepriklausomi ekspertai atrinko 27 finalininkus.
Lietuvių pateiktas meldinės nendrinukės – vienos rečiausių migruojančių šlapių pievų paukščių, nykstančios rūšies – apsaugos projektas konkurse pastebėtas dėl to, kad projekto metu kuriama ilgalaikė gamtosaugos sistema, kuri užtikrins atliktų gamtosaugos darbų tolimesnį palaikymą.
Ūkininkai, savo laukuose saugodami meldines nendrinukes, turi pavėlinti šienavimą, tačiau tai kompensuoja speciali išmoka, numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“). Teikiantieji paraiškas turi tik kelis įsipareigojimus: pagal numatytą sąmatą sutvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų ar ekstensyviai naudojamų šlapynių plotą.
Vėlai nušienauta žolė pašarui nebetinka, todėl reikia rasti būdą ją prasmingai panaudoti. Pasak meldinės nendrinukės apsaugos projektui vadovaujančio Baltijos aplinkos forumo direktoriaus Žymanto Morkvėno, šis iššūkis sprendžiamas pastačius biomasės perdirbimo cechą Drevernoje. Jis surenka šlapynėse likusią žolę iš vietos ūkininkų ir perdirba į naują produktą – žolės granules, kurios naudojamos gyvulių pakratams. Šis naujas produktas po truputį jau įsitvirtina Europos rinkoje, vis dažniau sulaukiama susidomėjusių žirgų augintojų, norinčių įsigyti šiuos pakratus. Laikui bėgant granulių pardavimai padės padengti cecho veikimo kaštus ir šiai gamtosaugos sistemai nereikės išorinės paramos. Šis veiklos modelis iš esmės atitinka dabar taip skatinamą žiedinės ekonomikos principą.
Lietuvių patirtimi jau domisi vokiečiai, baltarusiai.
„Natura 2000“ konkursas dar nesibaigė. Iš atrinktų finalininkų kompetentinga žiuri rinks 5 geriausius projektus – po vieną geriausią projektą kiekvienoje kategorijoje. Dar vieną laimėtoją išrinks visi europiečiai, balsuodami už jiems labiausiai patinkantį projektą. Nuomonę konkurse išreikšti gali kiekvienas – balsuokime ir mes (balsuoti čia). Balsavimas vyks iki rugsėjo 15 d. Nugalėtojai bus paskelbti spalio mėn. Briuselyje vyksiančioje specialioje apdovanojimų ceremonijoje.
