Pirmadienis, 10 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Iš gyventojų kišenės – iki 10 mln. eurų už automobilių beverčių atliekų sutvarkymą

www.alkas.lt
2020-05-31 08:00:15
36
PERŽIŪROS
0
Iš gyventojų kišenės – iki 10 mln. eurų už automobilių beverčių atliekų sutvarkymą

Automobilių bevertės atliekos | GIA nuotr.

Automobilių bevertės atliekos | GIA nuotr.
Automobilių bevertės atliekos | GIA nuotr.

Po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių automobilių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) yra tinkami nesutvarkomos, patenka į pamiškes ir kitas atokesnes vietas, teršia aplinką. Už po automobilių ardymo bešeimininkių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai ir tai jiems kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.

Kasmet beveik 9 proc. (apie 130 tūkst.) Lietuvoje naudojamų kelių transporto priemonių tampa nebetinkamomis tolesniam naudojimui ir priskiriamos pavojingoms atliekoms, kurias būtina tinkamai sutvarkyti (perdirbti). Net apie 80 proc. visų susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) išardo nelegalūs ardytojai, kurie šalina bevertes atliekas į aplinką ar komunalinių atliekų srautą, už kurį turi sumokėti gyventojai.

Pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigas bei užduotis numato Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva. Pagal direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų (M1 ir N1 klasės) ardymo metu susidarančių atliekų per metus turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad būtų įsteigtos būtinos visų ENTP ir jų naudotų dalių, atsiradusių remonto metu, surinkimo sistemos.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoito teigimu, LR Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos ENTP priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą, t. y. 10 vietų visoje šalyje, ir rengti tokiose vietose priimtų ENTP perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

„Dabar transporto priemonių gamintojams ir importuotojams į Lietuvą nustatytos pareigos yra formalaus pobūdžio, nes automobilių gamintojams ir importuotojams ar juos atstovaujančioms licencijuotoms organizacijoms formaliai užtenka turėti 10 ENTP priėmimo vietų Lietuvoje ir užtikrinti (finansuoti) bent vieno jose priimtos ENTP išardymą net neatsižvelgiant į ES Direktyvoje nustatytas užduotis“, – sako V. Jankoit.

Be to, dėl teisinio reglamentavimo spragų nuo 2020 metų padėtis ENTP tvarkymo rengimo rinkoje iš esmės pasikeitė, nes ENTP sektoriaus finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5 kartus, iki 1 euro už vieną vidaus rinkai patiektą transporto priemonę. Automobilių parkas Lietuvoje yra labais senas (vidutinis transporto priemonės amžius viršija 14 metų), į tvarkymą dažnai patenka automobiliai „lavonai“, todėl toks sumenkęs finansavimas net nepadengs tvarkytojams tokių automobilių sutvarkymo sąnaudų.

„Formalus pareigų vykdymas ir penkis kartus sumažėjusi tvarkymo kaina visiškai sugriovė ENTP tvarkymo sistemą (kiekvienoje apskrityje liks tik po vieną ENTP ardymui finansuojamą priėmimo vietą) ir užprogramuoja tiek pat mažesnį šių atliekų sutvarkymą. Maža to, ir iki šiol buvęs finansavimas neužtikrino tinkamo Direktyvos ir visų gamintojų bei importuotojų pareigų vykdymo bei finansavimo tvarkant ENTP, klestėjo nelegalus verslas. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų ir legaliai ardantys senas transporto priemones stumiami šalinti atliekas komunalinių atliekų konteineriuose ir neleistinose vietose. Tuo tarpu šešėlyje esantys ardytojai ir toliau atliekas šalins į aplinką ar į komunalinių atliekų srautą, o gyventojams reikės dar daugiau mokėti už teritorijų valymą ir bešeimininkių atliekų sutvarkymą“, – teigia ENTPTA vadovas.

Aplinkos apsaugos instituto (AAI) dar 2018 metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangų) tinkamai nesutvarkomos ir patenka į pamiškes bei kitas atokesnes vietas, teršia aplinką.

Pasak V. Jankoit, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą moka savivaldybės, renkančios iš gyventojų mokestį už atliekų sutvarkymą. Sumažėjus finansavimui, nesutvarkytų beverčių automobilių atliekų tik daugės, taigi, už jų sutvarkymą mokės visi gyventojai. AAI tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams po automobilių ardymo susidarančių beverčių atliekų sutvarkymas nepagrįstai kainuoja iki 10 mln. eurų per metus.

„Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) neketina apsiriboti formaliu reikalavimų vykdymu ir toliau vykdys ES Direktyvoje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytus reikalavimus tik daug mažesne apimtimi. Šiais metais planuojame rengti ir finansuoti ENTP tvarkymo sistemą, kurioje dalyvautų iki 20 ENTP atliekų tvarkytojų“, – sako asociacijos direktorė Veronika Masalienė.

GIA vienija daugiau kaip 1 tūkst. transporto priemonių gamintojų ir importuotojų, per metus Lietuvos rinkai patiekiančių beveik 80 tūkst. transporto priemonių. Asociacijos sukurtoje ENTP tvarkymo sistemoje dalyvaujančių ENTP tvarkytojų skaičius nuolat augo ir 2019 metais jų visoje Lietuvoje buvo 97. Pernai GIA finansavo daugiau kaip 4 tūkst. tonų ENTP surinkimą ir tvarkymą (perdirbimą), rengė po ENTP ardymo susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų sutvarkymą.

ENTP ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos, kaip plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos, sėdynių, kilimėlių, alyvos ar padangos. Neleistinose vietose atsidūrusioms ir aplinką teršimomis bešeimininkėmis atliekoms privalo pasirūpinti savivaldybės. Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip kėbulai, sparnai, akumuliatoriai, amortizatoriai ar filtrai, turi teigiamą rinkos vertę ir už jų pridavimą atliekų tvarkytojams netgi sumokama.

Jankoito teigimu, siekiant užkirsti nelegalų transporto priemonių ardymą ir įpareigoti gamintojus ir importuotojus vykdyti pareigas, būtina keisti Atliekų tvarkymo įstatymą. Jis turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje būtų įsteigta bent jau po vieną ENTP priėmimo vietą (tai reiškia, kad turėtų būti mažiausiai 60 vietų visoje Lietuvoje), o transporto priemonių gamintojai ir importuotojai finansuotų visų teisėtai surinktų ir apdorotų ENTP sutvarkymą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš seno automobilio susidaro trečdalis beverčių atliekų. Kas su jomis atsitinka?
  2. Iš kavos pupelių atliekų bus gaminamos automobilių dalys?
  3. Už senų automobilių atliekų netvarkymą gresia didelės baudos
  4. Lietuvoje daugėja automobilių plastiko atliekų
  5. Neteisėti automobilių ardytojai šlykščiai teršia gamtą
  6. Kiek žaliavų iššvaistoma neperdirbant automobilio atliekų?
  7. Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
  8. Automobilių dalys, kurias galima perdirbti ar dar kartą panaudoti
  9. Daugėja be priežiūros paliktų automobilių. Kas gresia neatsakingiems savininkams?
  10. Ar automobilių mokestis sumažins aplinkos taršą?
  11. Ar visi automobiliai numirėliai patenka pas atliekų tvarkytojus?
  12. Automobilių padangos – plastiko teršėjas
  13. Kur dingsta panaudota alyva didėjant automobilių skaičiui?
  14. Kur dingsta naudota automobilių alyva atėjus pavasariui?
  15. Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Darbai
Lietuvoje

Klaipėdos Ernesto Galvanausko bulvare – naujas darbų etapas

2026 08 10
Su javapjūtės pradžia – ir kombainų gaisrai
Lietuvoje

Javapjūtė: svarbu – ne tik derlius, bet ir saugumas

2026 08 10
Santuoka
Lietuvoje

Per pirmąjį pusmetį registruota daugiau nei 6 tūkst. santuokų

2026 08 10
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 7-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 10
Šienpjovė Seda Bukauskienė
Gamta ir ekologija

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

2026 08 10
Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė
Istorija

Kviečia Trakų krašto tradicinių amatų centro atidarymo šventė

2026 08 09
Lietuviškų laikrodžių aukso amžius
Istorija

Burbiškio dvaro istorijos muziejuje – lietuviškų laikrodžių aukso amžius

2026 08 09
Sveikos gyvensenos puoselėtoja, sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja ir prezidentė Danutė Kunčienė
Gamta ir ekologija

Prakalbinkime vaistažoles kartu su D. Kunčiene

2026 08 09
Senųjų amatų ir mokymų diena
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejuje Senųjų amatų ir mokymų dieną veiklų netrūko

2026 08 09
Kineziterapija
Lietuvoje

Bliūkšta pasakojimai apie kolegijas: KVK studentai atvėrė kortas – kol kiti skaito vadovėlius, jie jau užsidirba duonai

2026 08 09
Kauno mariose įrengtos dvi plūduriuojančios platformos su dirbtinėmis perimvietėmis
Gamta ir ekologija

Paukščiai jau peri naujose plūduriuojančiose perimvietėse Kauno mariose

2026 08 08
Istorinis valčių elingas prie Neries, T. Kosciuškos g. 4, Vilniuje
Kultūra

Vilnius sieks prikelti istorinį elingą prie Neries: sprendimų ieškos kartu su vilniečiais

2026 08 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Antanas Andrijauskas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Andriejus Karčaginas apie geruosius rusus apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Achmedas Zakajevas (I News) apie A. Medalinskas. Ar Putinas lauks, kol NATO pasirengs?
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos Ernesto Galvanausko bulvare – naujas darbų etapas
  • Javapjūtė: svarbu – ne tik derlius, bet ir saugumas
  • Per pirmąjį pusmetį registruota daugiau nei 6 tūkst. santuokų
  • Nedidelė suma, didelė klaida: kodėl žmonės nelinkę lyginti mažų paskolų?

Kiti Straipsniai

Elektronikos atliekos

30 proc. gyventojų netinkamai tvarko smulkiąją elektroniką

2026 07 17
Kaip neperlenkti lazdos vartojant vaistus nuo skausmo?

Reikšminga dalis įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti

2026 05 31
Padangų keitimo metas

Padangų keitimo metas: kokių taisyklių reikia laikytis?

2025 10 24
Pavojingos atliekos

Nerūšiuojant baterijų, atliekų įmonės degs kasdien

2025 05 18
Pavojingos atliekos

Kur dėti namuose ar garaže užsilikusias pavojingas atliekas

2025 05 04
Automobilių remontas | am.lrv.lt nuotr.

Kur nukeliauja po automobilio taisymo susidariusios atliekos?

2024 05 19
Asbestas| pixabay.com nuotr.

Kauniečiai tęsia valymąsi nuo asbesto

2023 12 17
Elektromobilis | Canva nuotr.

Lietuvoje registruotų elektromobilių baterijos sveria tiek, kiek 18 Puntukų

2023 11 11
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Griežtinama atsakomybė už aplinkos taršą

2023 11 09
Baterija | Canva nuotr.

Įsigaliojo naujas reglamentas dėl baterijų atliekų – kaip tai palies gyventojus?

2023 08 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Antanas Andrijauskas apie V. Sinica. Ištrinti žmonės
  • Andriejus Karčaginas apie geruosius rusus apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Achmedas Zakajevas (I News) apie A. Medalinskas. Ar Putinas lauks, kol NATO pasirengs?
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Kas apsaugos Lietuvos sieną, jei pasieniečių rankos surištos, o vadovybė meluoja?
Kitas straipsnis
Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

Naujas JAV Prezidento Įsakas – „Socialiniai tinklai bus atsakingi už turinį“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai