Lietuvoje daug kalbama apie buityje susidarančių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, tačiau vis dar nepakankamai apie tai, kaip yra tvarkomos ypač taršios ir aplinkai kenksmingos automobilinės atliekos. Tą pastebi ir autoservisų darbuotojai – klientai retai kada pasidomi, kas nutinka su po transporto priemonės remonto likusiomis pavojingomis atliekomis.
Netinkamai tvarkomos automobilinės atliekos – itin didelė žala aplinkai ir sveikatai
Po automobilio tvarkymo susidariusios atliekos yra itin kenksmingos aplinkai, gali užteršti gamtą, kauptis kūnuose, sukelti ligas ir nulemti lėtinius susirgimus, todėl jas būtina tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Tokios atliekos – tai panaudota alyva, alyvos talpos, alyvos ir kuro filtrai, panaudotos šluostės, amortizatoriai, akumuliatoriai, stabdžių kaladėlės, stiklai, guma, metalai.
Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys pabrėžia, kad automobilinės atliekos yra itin taršios ir pavojingos dėl jose esančių žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Kaip teigia P. Repšys, pavojingųjų atliekų tvarkymui keliami itin aukšti reikalavimai, apimantys aiškiai reglamentuotas taisykles – nuo jų surinkimo, laikymo, transportavimo iki apdorojimo ir perdirbimo, o tokių atliekų netvarkymas arba netinkamas jų tvarkymas gali turėti rimtų ekologinių pasekmių, sąlygoti oro, dirvožemio, paviršinių ar gruntinių vandenų taršą.
Griežti reikalavimai autoservisams ir jų vykdymas
Autoservisai privalo užtikrinti kliento automobilinių atliekų, kurios susidarė tvarkant automobilį, priėmimą ir sutvarkymą. Visos atliekos privalo būti tinkamai surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai klientas nori pasilikti kai kurias po remonto likusias detales, tačiau remiantis įstatymais, po tvarkymo likusias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, klientui atiduoti draudžiama“, – pasakoja „Melga“ autoservisų tinklo padalinio vadovas Ovidijus Golcas.
„Atliekų rinkimas turi aukštus teisės aktais apibrėžtus reikalavimus – skirtingos atliekos turi būti renkamos atskirai tam skirtose talpose, alyva negali būti maišoma su kitomis atliekomis, talpos turi būti žymimos tam tikrais galiojančiais žymėjimais, turi būti vykdoma atliekų apskaita GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) sistemoje, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos Aplinkos apsaugos agentūrai ir, žinoma, susikaupusias atliekas būtina perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui“, – apie atliekų tvarkymo reikalavimus pasakoja „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ atstovo P. Repšio, automobilių servisų savininkų sąmoningumas pastebimai didėja, tačiau vis dar yra ir tokių, kurie atliekų išvis netvarko arba „tvarko“ piktybiškai netinkamai. Legaliai veikiančios automobilių remonto įmonės beveik visais atvejais užtikrina sklandžią veiklą, kuri apima ir sutartis su atliekų tvarkytojais. Todėl tokių įmonių apskaitoje nei viena automobilio remonto metu likusi detalė nepalieka įmonės teritorijos kitokiu būdu nei atliekų tvarkytojo transporte. Tačiau šešėline veikla užsiimantys asmenys oficialiai atliekų niekur priduoti negali, todėl jomis atsikrato, kur patogu – meta atliekas į buitinių atliekų konteinerius, veža į miškus, išmeta pakelėse ir kitose atokesnėse vietose, alyvą naudoja kaip kurą autoserviso šildymui.
Kiekvienas autoservisas privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tokie autoservisai turi galimybę oficialiai priduoti jų veikloje susidariusias atliekas.
Anot P. Repšio, dažniausia priežastis, dėl kurios automobilių servisas vengia registruotis GPAIS, yra ta, jog nenori savęs identifikuoti kaip subjekto, kurio veikla generuoja atliekas. Užsiregistravęs GPAIS, autoservisas yra įpareigotas visas susidarančias atliekas tvarkyti pagal taisykles, jas rūšiuoti, ženklinti, vesti atliekų tvarkymo apskaitą, turėti sutartį su leidimą konkrečias atliekas tvarkyti turinčiu atliekų tvarkytoju. Kita galima priežastis – atliekų tvarkymas, kaip ir visos kitos paslaugos, kainuoja. Atliekų tvarkymo kaina paprastai priklauso nuo atliekos kategorijos bei jos apdorojimo, perdirbimo ir galutinio sutvarkymo galimybių. Vengimą registruotis GPAIS kartais lemia ir žinių stoka bei su tuo susijusios baimės dėl gebėjimo naudotis šia sistema.
Vairuotojų atsakomybė renkantis, kur tvarkyti automobilį
Kaip automobilių remonto veikla užsiimantys asmenys laikosi reikalavimų kontroliuoja atsakingos aplinkos apsaugos institucijos, tačiau ir patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams.
„Iš tiesų, galime fiksuoti tik pavienius atvejus, kai klientai paklausia, kaip bus tvarkomos po jų automobilio remonto susidariusios atliekos“, – pastebi ir „Melga“ autoserviso vadovas O. Golcas.
Pasak bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktoriaus P. Repšio, nors tam tikrų kategorijų atliekų surinkimas Lietuvoje didėja, vis dar yra automobilių tvarkymo įmonių, kuriose automobilinės atliekos tvarkomos netinkamai. Todėl vairuotojai prieš palikdami automobilį remonto darbams turėtų patys nepamiršti patikrinti jo patikimumo.
Pirmiausia, ar veikla vykdoma legaliai parodo serviso aplinka. Vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kur yra laikomos atliekomis tapusios autodetalės – ar jos sudėtos į atskiras suženklintas talpas (įprastai jos yra gan didelės ir pastebimos), ar visos laikomos vienoje vietoje nerūšiuotos, sumestos į netvarkingą krūvą.
Kitas veiksmingas būdas – tiesiog paklausti serviso atstovo, kur ir kam jie priduoda automobilines atliekas, ar pildo informaciją GPAIS sistemoje ir pan.
