Įsigaliojo naujas reglamentas dėl baterijų atliekų – kaip tai palies gyventojus?

Be baterijų sunkiai veiktų arba visai neveiktų dažniausiai mūsų naudojami elektronikos įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, automobilių raktai, nuotolinio valdymo pulteliai, tačiau baterijos naudojamos ir daugelyje kitų prietaisų bei transporto priemonėse.

Todėl naujasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų, įsigaliojęs rugpjūčio 17 d., atneš pokyčių tiek į verslo, tiek į gyventojų kasdienybę.

Baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, jų turės būti surenkama ir perdirbama daugiau.

Kaip tai palies baterijų naudotojus, pasakoja žinovės.

Vienas iš svarbių pokyčių – prietaisai turės būti pagaminti taip, kad baterijas būtų galima lengviau išimti ir pakeisti.

Iki šiol dėl to daugiausiai nepasitenkinimo kildavo kalbant apie mobiliuosius telefonus, tad nuo 2027 metų jie vėl turės baterijas, kurias išimti ir pakeisti galės patys naudotojai.

Tai reiškia, kad elektronikos prietaisus bus galima naudoti ilgiau ir nepirkti naujų vien todėl, kad nebeveikia baterija.

Dar vienas svarbus pokytis – palaipsniui didės kiekis, kiek išeikvotų baterijų turėsime surinkti ir perdirbti, o tai, pasak, Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, taip pat yra gera žinia gyventojams.

„Lietuvoje yra išvystyta viena veiksmingiausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, todėl anksčiau brėžtas tikslas – perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų, būdavo pasiekiamas.

Nauji tikslai ambicingesni – iki 2027-ųjų pabaigos turėsime surinkti 63 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos – 73 proc.

Tai reiškia, kad gyventojams bus sudaryta dar daugiau galimybių kuo paprasčiau ir patogiau atiduoti nebenaudojamas baterijas ir akumuliatorius“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Brėžti vis aukštesnius tikslus skatina atliekų keliamas pavojus

Tikslai dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo bei perdirbimo keliami vis aukštesni, nes išmestos bet kur, jos gali pakenkti gamtai, žmonėms ir gyvūnams.

„Išmestos į buitinių atliekų konteinerį ir vėliau patekusios į sąvartyną, baterijų ir akumuliatorių atliekos pradeda irdamos skleisti medžiagas, galinčias nudeginti augalus, gyvūnus ar pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį.

Tokiu būdu baterijose esantys sunkieji metalai gali patekti į vandens telkinius bei žmogaus kūną ir gali net pažeisti DNR bei ląsteles“, – sakė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Todėl labai svarbu nebenaudojamas baterijas išmesti į specialiai joms skirtas talpas.

Jas galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose bei organizacijose.

Iš šių talpų baterijų ir akumuliatorių atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas sutvarko pagal aukščiausius standartus.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas baterijas ir akumuliatorius.

Šias atliekas taip pat galima atgabenti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles bei tiesiogiai perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.

Kuo daugiau atliekų patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus ir yra perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupome ir prisidedame prie taršos mažinimo.

Ką daryti, jei baterijos išimti neįmanoma?

Dažnam kyla klausimas, ką daryti su baterijomis, jeigu jos yra integruotos į prietaisus?

Pavyzdžiui, kur dėti nebereikalingą telefoną, planšetę, ausines?

Kaip teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė, tokius prietaisus galima drąsiai nešti į specialias talpas elektronikos atliekoms, esančias prekybos centruose arba į nuo šių metų įrenginėjamas naujas, naujoviškas elektronikos atliekų priėmimo vietas, kurias galima rasti prie didžiųjų prekybos centrų arba mažesnių miestelių centruose.

„Ardyti prietaisus ir bandyti atskirti baterijas – nesaugu, palikite šį darbą pagal aukščiausius aplinkosaugos ir saugumo standartus dirbantiems atliekų tvarkytojams.

Gyventojams tereikia prietaisus su integruotomis baterijomis išmesti į elektronikos atliekoms skirtas talpas ar atvežti į elektronikos atliekų priėmimo vietas.

O jeigu žmogus namie turi nebereikalingą, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą iš namų, kur begyventų.

Tokiu atveju kartu su skalbimo mašina jis galės atiduoti ir visas baterijas ar prietaisus su integruotomis baterijos – jos taip pat nukeliaus pas atliekų tvarkytojus“, – pažymėjo V. Masalienė.

Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Šios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.