Smalininkuose naujai veiklai atgimė pagal prancūzų architekto projektą statyta ir 1930-1939 m. veikusi lietuviška pradžios mokykla, buvusi gera pradžia krašto lietuvinimui.
1422 m. Melno taikos sutartimi nustačius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sieną su Vokiečių Ordinu, dalis jos ėjo Šventosios upeliu, įtekančiu į Nemuną. Šioje vietoje įsikūrę Smalininkai (dabar Jurbarko rajono savivaldybė) iki 1923 m. buvo pasienio miestas su išplėtota infrastruktūra ir administracija: čia veikė muitinė, sienos apsaugos tarnyba, buvo įrengtas žiemos uostas su dirbtuvėmis, 1811 m. pastatyta pirmoji prie Nemuno vandens matavimo stotis, XX a. pradžioje nutiestas siaurasis geležinkelis, jungęs miestą su Tilže ir Pagėgiais. Smalininkai buvo labai vokiška gyvenvietė – keliautojo žinyno „Šiaurės Skalva“ sudarytojų Junonos ir Vytenio Almonaičių teigimu, XX a. pradžioje tik kas dešimtas smalininkietis kalbėjo lietuviškai, tad 1923 m.
Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, lietuviškumui plėtoti dirva nebuvo itin palanki. Tai iliustruoja ir 1924 metų kovo 6 dienos „Klaipėdos žiniose“ išspausdinta žinutė, kad siaurojo geležinkelio Pagėgiai-Smalininkai ruože stočių pavadinimai pagaliau užrašyti lietuviškai. Lietuviškumui skleisti Smalininkuose pagal prancūzų architekto projektą netrukus pradėta statyti lietuviška pradžios mokykla, veikusi 1930 – 1939 m.,o vėliau iki 1983 metų – vidurinė. Bendrame miesto vaizde savo architektūra išsiskiriantis pastatas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1992 metais.
Šiuo metu užbaigtas pastato vidaus bei fasadų tvarkybos darbų pirmasis etapas. Vykdant tvarkybos darbus, pietų ir vakarų fasaduose atkurtos autentiškos langų (pietų fasade ir durų) angos, restauruoti arba pagal senųjų pavyzdį pakeisti visi pastato langai, atkurtos langinės, sutvarkytos trys vidaus patalpos (viena iš jų – buvusi mokyklos aktų salė), laiptai į antrąjį aukštą. Atidengta ir restauruota aktų salėje sceną iš abiejų pusių rėminusi sieninė tapyba – tautinės juostos rašto motyvas, scenos galinėje sienoje išryškintos dviejų ovalo formos užmūrytų langų angų vietos, pati scena pažeminta ir užapvalinta, atkuriant autentišką jos vaizdą pagal 1948 m. inventorizacijos duomenis, atverta užmūryta durų anga salės rytų sienoje.
Projektą vykdė šiame pastate įsikūręs Jurbarko rajono savivaldybės Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras. Darbai atlikti, įgyvendinant projektą „Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro aktualizavimas“ pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto įgyvendinimo priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. I-o etapo rangos darbams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 250 258 Eur., Jurbarko rajono savivaldybės indėlis 63 309 Eur. Tvarkybos darbų projektą parengė architektė Viltė Janušauskaitė, darbus vykdė UAB „Verslo“. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras vasario 27 d. 18.30 val. miesto bendruomenei ir svečiams pristatys atliktus darbus bei lauks pasiūlymų ir idėjų dėl racionalaus ir kryptingo pastato vidaus erdvių panaudojimo.
