Pagerbti už Lietuvos nepriklausomybę kovoję žydų kariai

Vasario 16 d., 12 val. prie buvusių Vilniaus sporto rūmų visuomeninių organizacijų „Lietuvos draugai“ ir „Vieninga Lietuva.com“ atstovai pagerbė apie tris tūkstančius žydų karių kariavusių Lietuvos kariuomenėje kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1922 metais.

Prie buvusių Vilniaus sporto rūmų susirinkta buvo dėl to, kad čia kadai buvo Žydų kapinės. Minėjimo dalyviai siekė atkreipti dėmesį į tai, kad ši vieta turėtų būti kapinių vieta ir, kad čia nederėtų statyti Konferencijų centro ar kito komercinio statinio. Nuo šiol čia žadama rinktis kas mėnesį, siekiant, kad Valstybės ir Turto banko numatytas nutarimas dėl Konferencijų centro statybų būtų atšauktas.

Minėjimo dalyviai sveikino praeivius su Vasario 16-osios švente ir aiškino kodėl jie čia stovi su plakatais. Dažnas praeidavo, skubėdavo į miesto renginius, kiti sustodavo sužinoti daugiau. Dar kiti stebėdavosi, kad žydai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. O buvo vienas kitas, kuris atsisakė tuo tikėti. Bet 2018 m. minint Kaune Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmetį ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas teigė – „Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovoję žydai yra verti didelės pagarbos“. Iš trijų tūkstančių Lietuvos žydų kilmės piliečių apie 500 buvo savanoriai, o 20 buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinu už jų parodytą narsą.

Tarp susidomėjusių buvo kiniečių pora, kurie lankėsi Vilniuje trumpam atkakę iš Rygos. Jie gyvena Niujorko mieste, aplinkoje kurioje gyvena nemažai žydų kilmės žmonių kilusių  iš Šanchajaus. Chaimas Bargmanas, žinomas Kauno miesto gidas, paaiškino, kad tai greičiausiai Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos  (Chiune  Sugihara) dirbusio Kaune nuopelnas. Konsulas gelbėjo žydų gyvybes 1940 m., išduodamas tūkstančius vizų į Japoniją. O trūkstant maisto Japonijoje, jie buvo perkelti į Šanchajų.

Korespondentas Eugenijus Titovas, politinis pabėgėlis iš Rusijos, daug domėjosi apie kapinių vietą ir Lietuvos Nepriklausomybės karus bei žydų dalyvavimą. Sustojančių tarpe buvo vienas kitas, kuris aiškino, kad giminėje būta žydų kilmės protėvių ir jiems visa tai įdomu. Buvo ir tokių, kuriems buvo aišku, kad kapinės yra šventa vieta ir turi būti apsaugotos nuo statinių.

Ypač įdomu buvo pristatyti žydus karius pasižymėjusius Nepriklausomybės kovose, plakatuose esančius dviejų Vyčio Kryžių kavalierių Volfą Koganą (1900-1941),  Vyčio Kryžiaus kavalierių, karo chirurgą Berelį Strasburgą (1887-1944) ir Vyčio Kryžiumi už pagalbą Lietuvos žvalgybai pagerbtą širvintiškę Libą Mednikienę (1787-1941). Jie narsiai pasižymėjo kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, o paskui buvo nužudyti nacių okupacijos metu 1941 ir 1944 metais.

Mano sūnus, šio minėjimo rengėjas Andrius Kulikauskas aiškino 25 Lietuvos žydų karininkų tolimesnį likimą.  Jaun. kar. Jokūbas Goldbergas buvo sovietų įkalintas jau 1940 m. liepos mėn. 13 d.  Trys kiti buvo ištremti į Sibirą.  Devyni tapo Vilijampolės geto policininkais.  Žydas partizanas ats.jaun.leit. Moišė Brauzas susprogdino traukinį, sužeidė ar užmušė 200 vokiečių karių.  Du nepriklausomos Lietuvos žydai karininkai kovojo sovietų 16-oje divizijoje.  Sovietams okupantams tarnavo tardytojas Savelijus Zimanas, saugumietis Abelis Stražas, teisininkas Leonidas Krasauskas.  Dar 17 Lietuvos žydų karininkų likimas nežinomas, bet manytina, kad dauguma žuvo genocide. Renginyje buvo paaudota medžiaga iš Nepriklausomybės karžygių tyrėjo ir autoriaus Viliaus Kavaliausko knygų ir parodų.

Iš Niujorko atvykęs litvakas Dovas Fridas (Dov Fried) sukalbėjo maldą hebrajų kalba. Jo protėviai palaidoti šiose kapinėse. Jisai yra vienas iš daugiau negu šimto asmenų, kurie kreipiasi į Vilniaus apylinkės teismą, kad Sporto rūmai netaptų konferencijų ir kongresų sale, kur lankytojai linksmintųsi ant jų protėvių kapų.