Antradienis, 17 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Ažubalis. Gydytojas, savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui

Algirdas Ažubalis, www.respublika.lt
2019-12-30 09:17:18
0
Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.
Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jono Spudulio 160-osioms gimimo metinėms

Būsimasis karo gydytojas-medicinos tarnybos generolas majoras ir lietuvių kultūros veikėjas J.Spudulis gimė1860 m. sausio 7 d. Pašvinių kaime, Šiaulių r. Pradinį mokslą išėjo namuose, 1881 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

J.Spudulis labai mėgo kalbas ir ypač domėjosi gimtąja lietuvių kalba, kurios dar rusiškoje gimnazijoje mokydamasis pradėjo mokytis savarankiškai. Tuo metu gerai išmokti lietuvių kalbą buvo nelengva, nes ją dėstė tik Kauno dvasinėje seminarijoje. Jaunuolis susirašinėjo su seminarijos auklėtiniais literatais. Tuomet lietuvių kalbą seminarijoje dėstė poetas kunigas Antanas Baranauskas (1835-1902).

Baigęs gimnaziją, J.Spudulis studijavo mediciną Maskvos universitete, Peterburgo karo medicinos akademijoje. Vasaros atostogų metu J.Spudulis važinėdavo po kaimus ir tyrinėdavo bei aprašydavo gimtąją Kurtuvėnų tarmę.

Maskvos universitete J.Spudulis susidraugavo su Jonu Šliūpu (1861-1944) ir mėgino įsteigti filologijos draugiją, tačiau caro valdžia neleido. Bandė gauti leidimą spausdinti Vilniuje savaitraštį „Mūsų amžius“, 1882 m. buvo paruošęs „Ūkininko kalendorių“, tačiau ir to negalėjo išspausdinti.

Gyvendamas Peterburge įstojo į lietuvių studentų būrelį. 1885 m. leido hektografuotą laikraštėlį „Žinių nešėjas“ (išėjo 10 numerių). Studijuodamas Peterburge padėjo išleisti Antano Juškos (1819-1880) žodyną. 1889 m. gimtąją Kurtuvėnų tarmę aprašė bei išsiuntė Peterburgo geografų draugijai ir už rankraštį gavo sidabro medalį. Rašybos ir kitais klausimais rašė žurnale „Draugija“. Bendravo su profesoriumi kalbininku baltistu Filipu Fortunatovu (1848-1914). Rinko vietovardžių ir pavardžių medžiagą. Tą darbą jis labai mėgo ir surinko daug medžiagos, kurios dalį 1900 m. išspausdino žurnale „Žinyčia“. Rašė ir į rusiškus leidinius, įrodinėdamas lietuvių kalbos reikalingumą ir svarbą mokslui. J.Spudulis buvo „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.

1885 m. baigęs Karo medicinos akademiją, jis dirbo gydytoju Turkestane: Katta-Kurgane, Taškente, Samarkande, Sankt Peterburge, Šiauliuose, Tauragėje. 1893 m. Sankt Peterburge apgynė medicinos daktaro disertaciją.

Apie J.Spudulį, tarnavusį Katta-Kurgane, 8-ajame atskirajame šaulių batalione, jo tarnybos draugas, būsimasis Nepriklausomos Lietuvos generolas Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885-1964) rašė: „Tai buvo vyresnio amžiaus nevedęs, ar kaip mes vadindavom, senas kavalierius. Buvo tikras konservatyvus žemaitis. Mylėjo, gal iki ekscentriškumo, viską kas lietuviška. Baltinius dėvėjo tik namie austos lininės drobės. Tokie pat buvo jo paklodės, staltiesės, rankšluosčiai. Mat aiškino, tai yra sveikiausi, patvariausi, o be to, gerai plaunami. Valgė viską, ką tik galėjo gauti iš tėviškės. Pas jį visad buvo tiesiog neišsemiamas aruodas rūkytų naminių dešrų, kumpio, skilandžio, „polendvicų“ (nugarinės – A. A.), džiovintų sūrių ir t. t. Kai kas eidavo prie galo, jis tuoj pat užsakydavo naują siuntą.“

J.Spudulis domėjosi ir matematika, kurią mėgo dar būdamas gimnazistas. Studijuodamas Peterburge, jis su Peterburgo Miškų instituto studentu Povilu Matulioniu (1860-1932), kuris vėliau tapo pirmuoju Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriumi, profesoriumi, 1885 m. išleido J.Gailučio slapyvardžiu pasirašytą pirmąjį aritmetikos uždavinyną lietuvių kalba „Užduotinas, tai ira Rankius (rinkinys – A.A.) užduocziu Aritmėtikos arba Rokundos mokslo“, skirtą slaptosioms daraktorių mokykloms. Leidimą parėmė Panemunėlio (dabar Rokiškio r.) parapijos klebonas, vienas aktyviausių slaptųjų daraktorinių mokyklų steigėjų Lietuvoje Jonas Katelė (1831-1908). Aišku, autoriai sekė to meto rusiškais, lenkiškais ir vokiškais uždavinynais, bet patiems reikėjo sukurti iki jų niekada lietuviškoje spaudoje nevartotus aritmetikos terminus. Jie jų sukūrė 58, iš kurių 13 prigijo visam laikui ir tebevartojami dabar. Šis jo darbas lietuvių tautos švietimui turėjo daugiausia įtakos.

Gydytojas ir kalbininkas labai mėgo ir muziką, gerai griežė smuiku, kurių ne vieną pats sumeistravo.

Išėjęs į atsargą ir grįžęs Lietuvon 1911 m., J.Spudulis apsigyveno Šiauliuose. Jau gaudamas pensiją, J.Spudulis, norėdamas rinkti lietuviškus žodžius žodynui, gydė žmones ir buvo jų mylimas, nes su ligoniais kalbėdavęs valandų valandas, teiraudamasis ne tik apie ligonio sveikatą, iškamantinėdavęs, kur jis gyvena, ką turi, kokios bėdos spaudžia. Kalbėdamas su ligoniu jis vis užrašinėdavęs naujus žodžius. Manydavęs, kad daktaras jo ligas surašinėja, ligonis išeidavo labai patenkintas. Kitas po tokio pašnekesio nebejausdavęs reikalo ir vaistų pirkti.

Per Pirmąjį pasaulinį karą J.Spudulis pasitraukė iš Šiaulių, palikdamas viską, net brangiausią savo turtą – lietuvių kalbos žodyną, su kuriuo jis iki karo niekur ir niekuomet nebuvo išsiskyręs. Žodynas liko Šiauliuose, didelėje žalioje skrynioje ir keliose medinėse dėžėse. Skrynia ir dėžės buvo prikrautos dėžučių nuo tabokos ir papirosų, kuriose buvę sudėti kortelėse surašyti žodžiai. Deja, per kautynes ties Šiauliais sudegė namai, kuriuose buvo gyvenęs J.Spudulis. Visa surinkta medžiaga žuvo.

Po karo 1918 m. vasarą Lietuvon iš badaujančios porevoliucinės Rusijos sugrįžęs J.Spudulis atrodė sunykęs, buvo nebepanašus į žmogų. Ėmėsi gydytojo praktikos, bet buvo labai silpnas ir prislėgtas dėl žuvusio žodyno. Jis ėmė iš naujo rinkti lietuvių kalbos žodžius ir darė tai iki savo gyvenimo pabaigos.

1919 m. J.Spudulis atvyko į Tauragę, kur iki 1920-ųjų liepos 6 d., iki savo mirties, dirbo apskrities gydytoju ir vienintelės Lietuvoje psichiatrinės ligoninės vedėju.

Gydytojas mirė nuo ligonio apsikrėtęs dėmėtąja šiltine. Sergantį brolį slaugė sesuo R.Kurkauskienė. Krizei praėjus, sesuo grįžo į Šiaulius, tačiau tą pačią naktį gavo telegramą, kad brolis mirė.

J.Spudulis palaidotas Tauragėje. Deja, kur yra jo kapas, nežinoma. Gydytojo vardu pavadinta viena Tauragės gatvė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas
  2. M. Levickis: Iššūkiai man patinka! (video)
  3. Medikus sudomino muzikos poveikis sveikatai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Plangos tiltas
    Gamta ir žmogus

    Palangoje, ant jūros tilto, suspindo naujas apšvietimas

    2025 06 17
    Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis | vstt.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir ekologija

    Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis

    2025 06 17
    Mokytojas | Pixabay nuotr.
    Lietuvoje

    Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

    2025 06 17
    Planeta 55 Cancri e. NASA nuotr.
    Astronomija ir kosmonautika

    Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

    2025 06 17
    „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ dovanos išskirtinę menų šventę | druskininkukulturoscentras.lt nuotr.
    Kultūra

    „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ dovanos išskirtinę menų šventę

    2025 06 17
    Per šiuos metus finansuoti 43 nauji Lietuvos autorių knygų vertimai į 20 kalbų | lithuanianculture.lt nuotr.
    Kalba

    Per šiuos metus finansuoti 43 nauji Lietuvos autorių knygų vertimai į 20 kalbų

    2025 06 17
    Namas su terasa
    Lietuvoje

    NT mokestis – vėl patobulintas

    2025 06 16
    Seimas
    Lietuvoje

    Seimas svarstys siūlymą dėl galimybės įvesti nacionalines sankcijas

    2025 06 16

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • P.Skutas apie Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo
    • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
    • jo apie Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?
    • dar apie Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Palangoje, ant jūros tilto, suspindo naujas apšvietimas
    • Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
    • Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“
    • Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

    Kiti Straipsniai

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

    Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

    2025 06 16
    „Vėjų vėjai“

    Klaipėdos padangę papuoš spalvingi aitvarai

    2025 05 30
    AWACS orlaiviai

    Pirmą kartą Lietuvoje dislokuoti 4 žvalgybiniai orlaiviai

    2025 05 29
    Liudas Mažylis | lnm.lt nuotr.

    Po kiek profesijų turėjo Šliūpai ir Mažyliai?

    2025 05 26
    IX fortas | K. Jurevičiūtės nuotr.

    Muziejų naktis Kaune: partizanių dainos, moterų drąsa ir istorijos, kurios prabyla kitaip

    2025 05 14
    Šildymas | pixabay.com, Eu Eugen nuotr.

    Kai kurie miestai iš naujo įjungia šildymą

    2025 05 08
    LR Prezidentas Antanas Smetona (pirmas iš kairės). Iš kairės 3 - Martynas Yčas. Dešinėje moteris su fotoaparatu – Hypatija Šliūpatė-Yčienė. 1919 m. | LCVA nuotr.

    Jaunėlė aušrininko Jono Šliūpo dukra Hypatija minėtų gimtadienį

    2025 04 24
    Nato naikintuvai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

    į KOP Aviacijos bazę ruošiamasi investuoti 300 mln. eurų

    2025 04 23
    Ovidijus Vyšniauskas

    Ovidijus Vyšniauskas pristato naują dainą „Dabar žinau“

    2025 04 20
    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

    S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

    2025 04 19

    Skaitytojų nuomonės:

    • P.Skutas apie Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo
    • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
    • jo apie Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?
    • dar apie Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?
    • skt. apie Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Remigijus Sabulis (1954-2019) | yrasalis.lt nuotr.

    Mirė aktorius Remigijus Sabulis (video)

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai