Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – beveik 1,9 mln. arba 66 proc. – šeimos gydytojo paslaugas renkasi viešosiose įstaigose. Tačiau šiek tiek auga besigydančiųjų skaičius – beveik 1 mln. (34 proc.) – privačiuose šeimos sveikatos centruose, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atliktas praeitų metų gydymo įstaigų pateiktų duomenų tyrimas. Specialistai primena, kad pacientas pats laisvai gali pasirinkti, kur gydytis, tačiau reikia nepamiršti kelių svarbių aspektų.
Tyrimas taip pat parodė, kad viešosiose įstaigose 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 22 proc. visų prisirašiusių, kai privačiose sveikatos priežiūros įstaigose – tik 16 proc. „Iš tiesų, vyresni pacientai dažniau renkasi būtent viešąsias įstaigas. Tuo metu jaunesni, darbingo, 18 – 64 metų amžiaus apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, labiau linkę prisirašyti ir šeimos gydytojo pagalbą gauti privačiose įstaigose. Atitinkamai viešosiose įstaigose darbingo amžiaus prisirašiusieji sudaro 60 proc., o privačiose – 64 proc. visų prisirašiusių gyventojų. Beje, privačiose įstaigose daugiau gydosi ir vaikų“, – sako VLK Statistikos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Žilinskas.
Pasak VLK specialisto, tokios tendencijos Lietuvoje stebimos dėl įvairių priežasčių. Viena tokių – sparčiai daugėja naujų privačių gydymo centrų, plečiasi jau esamų tinklas. Tokiu būdu, Lietuvoje privačių šeimos centrų, turinčių sutartį su ligonių kasa, yra kone dvigubai daugiau nei viešųjų įstaigų. Kadangi privačiose įstaigose didesnę dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai, tyrimo duomenys rodo, kad tarp jų pacientų daugėja ir vaikų, nes pas tą patį šeimos gydytoją dažniausiai lankosi visa šeima.
Visgi VLK specialistai atkreipia gyventojų dėmesį ir ragina nepamiršti kelių svarbių aspektų, sprendžiant, kuriai gydymo įstaigai patikėti savo ir savo artimųjų sveikatos klausimus.
„Pacientas turi teisę pats laisvai rinktis gydymo įstaigą. Bet visada atkreipiame dėmesį į kelis svarbius aspektus. Pirmiausia – rinktis pravartu tą įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju už gydymo paslaugas, kurios, kaip žinia, kainuoja daug, nereikės mokėti iš savo kišenės – už tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokės ligonių kasos. Antra – pasirinkti patariame arčiau namų esančią polikliniką ar šeimos centrą. Taip bus patogiau ir greičiau esant poreikiui kreiptis į medikus“, – teigia VLK atstovas.
VLK primena, kad norint gauti kompensuojamas gydymo paslaugas, reikia būti draustam privalomuoju sveikatos draudimu, o paslaugų kreiptis į sutartį su ligonių kasomis turinčią gydymo įstaigą.
Iš viso šiuo metu ligonių kasos yra pasirašiusios sutartis su kone pusė tūkstančio gydymo įstaigų: su 159 viešosiomis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir jų turimais filialais bei 286 privačiomis gydymo įstaigomis ir jų turimais filialais.
Visą poliklinikų ir šeimos centrų sąrašą, kuriose paslaugos yra kompensuojamos PSDF lėšomis, galima rasti čia.
