Pakuočių atliekos – vienas rimčiausių aplinkos taršos šaltinių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ir šioje srityje laukia daug pokyčių, nes kartu su Europos Sąjunga judama žiedinės ekonomikos link.
Seime vykusioje konferencijoje politikai, ekspertai, viešųjų įstaigų bei verslo asociacijų atstovai aiškinosi, ką ir kaip vertėtų keisti, kad Lietuva parodytų gerąjį pavyzdį tvarkant pakuočių atliekas.
Konferenciją inicijavusi Seimo narė Virginija Vingrienė teigė, kad pakuočių surinkimo permainos – būtinos.
„Reikia nuspręsti, kaip tvarkysime pakuotes ateityje ir kaip užtikrinsime švarią ateitį. Mums reikia atlikti šuolį žiedinės ekonomikos link ir dabar turime galimybę apvarstyti, kaip judėsime į priekį, gal net aplenkti labiau pasiturinčias valstybes“, – sakė Seimo narė, kuri siekia, kad užstato sistemoje atsirastų ir stiklinės stipriųjų gėrimų pakuotės.
Vis dėlto ekspertinė bendruomenė siūlė dėmesį fokusuoti ne į kurią nors sistemą, o žiūrėti į visą pakuočių surinkimo sektorių, nes tik taip galima atrasti veiksmingus sprendimus.
Plėsti užstato sistemą – ne išeitis
„Suprantame norą plėsti užstato sistemą, kuri veikia nepriekaištingai. Tačiau tikrovė yra tokia, kad ši sistema negali surinkti visų pakuočių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, veikia 2 sistemos: užstato ir konteinerinė. Pirmoji fokusuojasi tik į gėrimų pakuotes, dėl to ji gali pasiekti aukštus rezultatus, o konteinerinė sistema surenka viską. Kol yra balansas, šios sistemos ne varžosi, o papildo viena kitą.
Tačiau, jeigu stiklines pakuotes perkelsime į užstato sistemą, konteinerinė sistema neteks svarbios atramos. Tai reiškia, kad apie 20 proc. pakuočių bus surenkamos labai gerai, bet likusių 80 proc. surinkimas, dėl susilpnintos konteinerinės sistemos, blogės. Tad blogės ir bendras pakuočių surinkimas. Netikiu, kad kas nors to norėtų“, – pasiūlymus plėsti užstato sistemą stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliais komentavo VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas pristatydamas užstato sistemas Europoje sakė: „Labai nedaug užstato sistemą turinčių valstybių renka ir stipriųjų gėrimų pakuotes. Suprantu, kad sistemos sėkmė įkvepia ją plėsti, tačiau sunku pasakyti, ar plėtra tikrai duos norimą aplinkosauginę naudą.
Užstato sistemoje dalyvauja mažiau nei 10 proc. visų pakuočių ir konteinerinė rūšiavimo sistema visuomet bus pagrindinis įrankis. Bet kuriuo atveju ji turės būti ištobulinta ir užtikrinti namuose vartojamų pakuočių išrūšiavimą“, – teigė USAD vadovas.
Užstato sistemos plėtra kainuos visiems
Aplinkos Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, konteinerinė sistema yra bent 6 kartus pigesnė. Norint į užstato sistemą įtraukti stipriųjų gėrimų pakuotes, reikia turėti omenyje, kad daugiau nei pusė – 60 proc. – stipriųjų gėrimų pakuočių yra netinkamos priimti taromatuose. Esama sistema nepritaikyta tokioms pakuotėms.
Todėl norint plėsti užstato sistemą, reikia būti pasirengus už tai sumokėti. Užstato sistemos plėtrai reikėtų 8,34 mln. Eur investicijų. Dar daugiau pinigų reikės išlaikyti išplėstą sistemą, o tai didins gėrimų savikainą bei jų kainą parduotuvių lentynose.
Konferencijoje kalbėta, jeigu būtų išplėsta užstato sistemą, joje priimamų stiklo pakuočių kiekis išaugs 10 kartų ir nežinia, ar tam srautui užteks vietos parduotuvėse įrengtuose taromatuose, taros surinkimo kioskuose.
Verslo, visuomenininkų ir politikų nuomonės dėl pakuočių surinkimo sutapo ne visur. Vis dėlto visi sutarė, kad pakuočių surinkimą būtina gerinti ir tą reikia daryti nedelsiant.
Išeitis – stiprinti konteinerinę sistemą
„Jeigu kalbame apie stiklo butelių surinkimą, matome, kad geriausius rezultatus pasiekė šalys, kurios didžiąją dalį stiklo butelių surenka konteineriuose. Pavyzdžiui, Belgijoje taip surenkama beveik 100 proc. visų stiklų pakuočių.
Jei norima, kad būtų surenkama kuo daugiau stiklo pakuočių, reikia tinkamų vyriausybių sprendimų bei nuodugnaus švietimo“, – teigė tarptautinis ekspertas Kyriakas Parpaunas (Kyriakos Parpounas).
Jam pritarė ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rita Vainienė: „Mes, prekybininkai, abi sistemas matome iš arti ir žinome tiek jų silpnybes, tiek stiprybes. Mūsų įsitikinimu, racionaliausia būtų iki galo išnaudoti konteinerinės sistemos galimybes, kurios iki šiol nėra išsemtos.
Juo labiau, kad į šią sistemą jau daug investuota, gyventojai prie jos įpratę, jos rezultatai gali augti, be to, gyventojams ji kainuos mažiau.“
Konferencijoje ekspertai pabrėžė, jog sutarta, kad racionaliausias variantas – stiprinti konteinerinę sistemą. Bene greičiausiai permainų galima pasiekti viešosiose erdvėse įprastas šiukšliadėžes keičiant šiukšliadėžėmis skirtingoms atliekoms – taip būtų skatinama kiekvieno gyventojo asmeninė atsakomybė už rūšiavimą. Tokiam sprendimui laikas jau seniai pribrendo.
BRANGZz.
Ne, gerbiamasai, prašyčiau nenuvertinti – ne šiaip BRANGZz, o BRANGZzzzzzzzzzzzz – tiek, kad ant kelių vilniečius paklupdytų, kad priverstų tik dirbti ir dirbti, kad pono Š. paslaugas įpirktų. Bent neliks laiko ir jėgų mitinguoti.
Be to, kaip papr. „ant LT”, didinant kainą, paslauga prastėja. Todėl nuo darbo likusį laisvą laiką visi eis į sveikatinančius žygius link konteinerių ir atgal …
Kadangi ponui Š. rūpi suteikti visiems lygias galimybes, tai ar tu senas, ar tu vienakojis, ar apskritai be ramentų nepaeini (kibirą ir įsikąsti gali, jei rankomis ramentus laikai!), ar gal nematai, todėl neskiri, kur koks konteineris – net kai lijundra, ar pusnys iki kelių, neši viską iki konteinerių lauke – kad ir kaip toli tie būtų.
Nes jo didenybė nusprendė, kad vamzdžiai turi būti užvirinti, ir visi pagal jo komandą turi žygiuoti link konteinerių.