Senos padangos, kurios nepatenka į perdirbimą ar energijai gauti, dažniausiai atsiduria sąvartynuose ar kitose nuošalesnėse vietose ir jose suyra tik per 120-140 metų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad automobilių padangos yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko teršėjų vandenynuose.
Neseniai Nyderlandų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas skelbia, kad padangos sudaro net 10 proc. mikroplastiko atliekų pasaulio vandenynuose. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (angl. the International Union for Conservation of Nature) 2017 metų ataskaitoje nurodė dar didesnę padangų taršą vandenynams – 28 procentus.
Padangų keliamas pavojus vandenynams atsiranda dėl jų naudojimo. Automobilių padangos dyla keliuose ir išmeta mažus sintetinio plastiko gabalėlius, kurie vėliau yra nuplaunami nuo kelių ir patenka į upes, o galiausiai randa kelią į vandenynus.
Pasak tyrimo autorių, kuriuos cituoja www.nationalgeographic.com, iš kelių į vandens telkinius patenkančių padangų atliekų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių: kelio vietos ir oro sąlygų. Pavyzdžiui, dėl lietaus į aplinką gali patekti daugiau padangų plastiko dalelių. Anot tyrėjų, nors tyrimas yra ganėtinai naujas, bet pats faktas, kad milijonai transporto priemonių kasdien važiuoja gatvėmis, kelia nerimą dėl padangų į aplinką išleistų plastiko dalelių kiekio. Maža to, padangų dalelėms patekus į upes ar vandenynus, jos gali pastebimai paveikti jūrų fauną.
Skaičiuojama, kad vien JAV kasmet iš padangų susidaro apie 1,8 mln. tonų mikroplastiko.
Transporto priemonių padangų sudėtyje yra apie 19 proc. natūralaus kaučiuko ir 24 proc. sintetinio kaučiuko (plastiko polimero). Padangose taip pat yra metalo ir kitų medžiagų. Padangų gamyba turi įtakos aplinkai ir dėl nuolat naikinamų miškų, ir dėl klimatui kenksmingo iškastinio kuro, naudojamo sintetinių gumų gamyboje. Šiuolaikinėms automobilių padangoms pagaminti reikia apie 28 litrų alyvos, sunkvežimių padangoms – apie 88 litrus.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad padangų susidėvėjimo sumažinimas greičiausiai atsilieptų jų eksploataciniams parametrams, pavyzdžiui, pasipriešinimui riedant. Tačiau naujos technologijos, leidžiančios spręsti padangų ar kelio susidėvėjimą, kol kas nėra.
Vis tik, anot tyrėjų, būdų, kaip būtų galima spręsti padangų plastiko problemą, yra. Kelių dangos galėtų būti mažiau šlifuotos arba porėtos tam, kad būtų galima sumažinti padangų dilimą arba padėtų surinkti automobilių padangų daleles.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad itin dideli mikroplastiko kiekiai susidaro senoms padangoms dylant, kai jos atsiduria sąvartynuose ar paliekamos kitose nuošalesnėse vietose ir tai gali turėti kur kas didesnę įtaką ekosistemoms nei padangų tarša keliuose“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Skaičiuojama, kad į aplinką patekusioms padangoms suirti reikia mažiausiai 120-140 metų.
Kur keliauja senos padangos
Anksčiau ar vėliau padangos virsta atliekomis, kuriomis būtina tinkamai pasirūpinti.
„Pirmiausia būtina užtikrinti, kad kuo daugiau naudotų padangų būtų perdirbama. Perdirbtų padangų granulės panaudojamos žaidimų arba sporto aikštelių dangai, greitkeliams tiesti, automobilių stovėjimo aikštelėse esančių apsauginių kuolelių gamybai, statybinėms medžiagoms ar net batų padams. Tai leidžia taupyti žaliavų išteklius ir mažinti gaminių savikainą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Netinkamos naudojimui automobilių senos padangos ne tik yra perdirbamos, bet ir deginamos energijai gauti. Kadangi padangose yra didelis kiekis galimų teršalų, tokių kaip cinkas ir chloras, padangos deginamos specialiuose įrenginiuose. Naudotos padangos, kurios pakartotinai nenaudojamos, nepatenka į perdirbimą ar deginimą, neretai atsiduria sąvartynuose.
Lietuvoje senų padangų irgi neretai galima aptikti nuošalesnėse vietovėse, pavyzdžiui, pakelėse ir pamiškėse ar dūlančias prie pastatų. Tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkoma, nes ne visi gamintojai ir importuotojai Lietuvoje vykdo pareigą organizuoti ir finansuoti senų padangų sutvarkymą. Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. viso Lietuvos rinkai atskirai pateikto automobilių padangų kiekio.
Licencijas organizuoti apmokestinamųjų gaminių (padangų, filtrų, akumuliatorių, alyvos ir kitų automobilinių atliekų) tvarkymą turinti GIA yra subūrusi didžiausius automobilių ir jų dalių gamintojus, importuotojus bei finansuoja naudotų padangų surinkimą ir perdirbimą. Šių atliekų surinkimas ir perdirbimas patikėtas bendrovei „Atliekų tvarkymo centras“.
Sužinoti, kur galima ir kokiomis sąlygomis priduoti senas padangas, galima www.atliekos.lt arba www.gia.lt.
