Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?
Universitetų akademinis personalas skirstomas į 2 kategorijas. Pirmąją sudaro mokslo ar meno daktaro laipsnį turintys dėstytojai (profesoriai, docentai ir dalis lektorių) ir mokslo darbuotojai. Antroji dalis – tai mokslo laipsnio neturintys dėstytojai (lektoriai, asistentai) ir tyrėjai, kuriems būtinas magistro kvalifikacinis laipsnis. Mokslo ir studijų įstatymu nustatyta, kad universitetuose akademinio personalo su mokslo laipsniais turi būti ne mažiau kaip pusė visų dėstytojų ir tyrėjų – šiuo metu daugumoje universitetų jie sudaro daugiau nei du trečdalius.
Kadangi akademinio personalo be mokslo laipsnio išsilavinimas (6-erių metų universitetinės studijos) net aukštesnis už mokytojų (daliai iš jų pakanka 3 metus trunkančio koleginio išsilavinimo), tai neturinčių daktaro mokslo laipsnio dėstytojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turėtų bent prilygti numatomam mokytojų vidutiniam darbo užmokesčiui – 130 proc. šalies atlyginimo vidurkio. Pasitelkus pagrindinius aritmetikos veiksmus nesunku apskaičiuoti, kad 150 proc. šalies vidurkio prilygintas universitetų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimas reiškia, kad universiteto, kuriame yra minimalus mokslinis potencialas, darbuotojų su mokslo laipsniais vidutinis darbo užmokestis sudarys 170 proc. šalies vidurkio, o aukštesnio lygio (du trečdaliai daktarų) – nukris iki 160 proc.
Taigi, susitarime užprogramuota, kad pagal vidutinį darbo užmokestį mokslų daktaro (būsimas ar esamas universitetų docentas ir profesorius) atlyginimas bus tik 30 proc. didesnis nei vidutinis mokytojo atlyginimas. Antra, kuo aukštesnis universiteto mokslinis potencialas – didesnė dalis dėstytojų ir tyrėjų turi mokslo laipsnį – tuo mažiau docentų ir aukštųjų mokyklų ir mokslo profesorių vidutinis darbo užmokestis skirsis nuo mokytojų vidurkio.
Nesunku apskaičiuoti, kad universitetų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis turėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 proc. šalies vidurkio. Tada darbuotojų su mokslo laipsniais (10 metų universitetinės studijos ir mokslinių tyrimų patirtis) darbo užmokestis būtų bent du kartus didesnis už šalies vidurkį, o universitetų profesoriai ir docentai gautų ne mažiau kaip 1,5 karto didesnį atlyginimą nei vidutinis mokytojas.
Beje, priminsiu, kad 1991 m. vasarą dr. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės nutarimu įvestoje „Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir pedagogų pareigų klasifikavimo ir darbo apmokėjimo sistemoje“ docentas gaudavo dvigubai, o profesorius – trigubai didesnį atlyginimą nei asistentas, kurio atlyginimas tuo metu beveik prilygo mokytojų atlyginimams.
Kyla klausimas, ar profsąjungos, sutikdamos pasirašyti šį susitarimą, atstovauja universitetų akademinėms bendruomenėms?
Aš čia norėčiau pasiginčyti, ponas profesoriau. Akademinė bendruomenė yra atsakinga už valstybės sėkmingą vystymąsi ir rezultatus. Bet dabar dauguma jos pratyli svarbiausiais strateginiais ir taktiniais Lietuvos raidos klausimais ir pataikauja valdžiai. Tik kad prisigerint, ypač prie visokių komunistų, tik kad parduot viską užsieniečiams, pataikauti, prisilaižyti. Tai atitinkami yra valstybės rezultatai: nėra pinigų – nėra ką dalinti. Kodėl mokytojai turėtų dėl jūsų veiklos rezultatų pusbadžiu gyventi? Jie juk negali taip valstybės įtakoti, kaip mes, būdami tie “aukščiausio rango”, ar ne? Turėtų būti elementariai gėda kišti nagus prie bendro pyrago su tokiais valstybės rezultatais. Siūlau tylėti būtent šia tema, o ne tada kai reikia sąžiningai prabilti.
Labai man juokingai atrodote, kai rašote “Tik kad prisigerint, ypač prie visokių komunistų,…”. O Jūs jeigu žinotumėte, kad rašote komunistų partijos sekretoriui, vagiui, žemgrobiui…. Tam VDU, kuriam jis vadovavo, iškėliau 20 civilinių bylų… Matomai atėjo laikas, kad ieškop kokių nors pareigų, kad galėtų Valstybę apvogti…..
Aš jo biografiją žinau, paskaičiau vikipedijoj. Bet rašyt stengiuosi mandagiai.