Glaukoma yra viena iš ligų, kuri gali sukelti neišgydomą aklumą. Glaukoma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ligos atvejų pasitaiko ir jauniems žmonėms bei vaikams. Kaip pastebi Svalbono klinikos Akių centro gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė, ligos pradžioje gali nebūti jokių nusiskundimų, o kai pacientas jau pajaučia regos sutrikimus ir kreipiasi į oftalmologą, glaukoma būna pažengusi. Todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai, diagnozuoti glaukomą kuo anksčiau ir pradėti gydymą.
Priklausomai nuo amžiaus, į akių gydytojus pacientai kreipiasi dėl skirtingų priežasčių. Vaikams ir jaunesniems žmonėms dažniau pasitaiko akių uždegimai ir refrakcinės ydos, o vyresniems – katarakta, glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija ir sausų akių sindromas. Tačiau net nejaučiant žymaus diskomforto profilaktiškai tikrintis akis visiems būtina bent kartą per 1–2 metus.
„Vaikus oftalmologas turėtų tikrinti bet kartą per metus, o esant sparčiai progresuojančioms refrakcinėms ydoms – ir dažniau. Kadangi vaikams iki 7 metų formuojasi regos centrai, būtina pilna refrakcinių ydų korekcija. Jei refrakcinės ydos negydomos, jos progresuoja, kartais vystosi ambliopija (tinginė akis), kuri jau visą likusį gyvenimą mato prasčiau.
Suaugusiesiems, tuo tarpu, gali atrodyti, kad akių paraudimas – paprastas simptomas, jie vaistinėje paprašo lašų ir į gydytojus nesikreipia. Tačiau akių paraudimo priežastys gali būti labai įvairios, net iki stiprių uždegimų, glaukomos bei kitų ligų, besibaigiančių net aklumu. Nors savidiagnostika yra dažnas reiškinys, jos imtis nereikėtų“, – tikina gydytoja E. Skarupskienė.
Įtakos akių sveikatai gali turėti ir mūsų gyvensena bei darbo pobūdis: „Tiems, kurie visą dieną dirba prie kompiuterio arba biure su dirbtiniu apšvietimu ir ventiliacija, labai išsausėja akies paviršius, vystosi sausų akių sindromas. Tuomet jaučiamas akių diskomfortas, graužimas, svetimkūnio pojūtis akyse. Dienos eigoje akys parausta, jaučiami akių ir galvos skausmai.“
Pirmųjų pavojingų ligų simptomų galime ir nepajausti
Pasak E. Skarupskienės, yra tokių akių ligų, kurių pats žmogus iš pradžių nepastebi, pavyzdžiui, tinklainės ligos ar glaukoma. Pirmieji jaučiami simptomai atsiranda tik tada, kai liga jau būna pažengusi, o dalis regos nervo jau žuvę ir atsiradę pakitimai jau negrįžtami.
„Glaukoma – lėtinė ir progresuojanti liga. Tai viena iš ligų, kuri sukelia niekaip neišgydomą aklumą – jei žmogus ligą užleidžia ir nesigydo, jis apanka. Visame pasaulyje glaukoma yra dažniausia žmonių, perkopusių 40 metų ribą, aklumo priežastis. Regos sutrikimai pasireiškia esant jau toli pažengusiai glaukomai“, – teigia oftalmologė.
Sergant glaukoma padidėja akies skysčio gamyba arba sutrinka jo nutekėjimas, todėl padidėja akies spaudimas, po truputį nyksta regos nervo ląstelės, ir jis žūva. Žūstant nervui, sako gydytoja, pakinta regėjimo laukas (akiplotis), negrįžtamai pablogėja matymas. Iš pradžių akiplotis pradeda žmogui siaurėti iš periferijos, todėl žmogus to nepajaučia.
„Didžiausias glaukomos rizikos veiksnys – genetika, jei šeimoje yra glaukoma sergančių žmonių. Taip pat ligą gali lemti amžius, nes tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, bet retais atvejais serga ir jauni žmonės, vaikai. Glaukoma gali susirgti ir sergantys cukriniu diabetu, turintys padidintą kraujospūdį ir vartojantys kraujospūdį mažinančius vaistus. Taip pat įtakos gali turėti trumparegystė“, – vardija E. Skarupskienė.
Glaukoma nepagydoma, bet pristabdyti galima
Oftalmologė pabrėžia, kad glaukomos išgydyti neįmanoma: „Gydytojai siekia stabilizuoti ligą gydant, kad ji toliau neprogresuotų ir žmogus neapaktų. Kadangi glaukomos metu yra padidintas akispūdis, mūsų tikslas yra sumažinti akispūdį tiek, kad apsaugotume regos nervą nuo tolimesnio pakenkimo.“
Pasak specialistės, kiekvieno žmogaus siektinas akispūdis yra individualus, o glaukoma gydoma keliais būdais: „Glaukomos gydymo metodai yra trys – lašų lašinimas, gydymas lazeriu, o jei šių metodų nepakanka, imamasi chirurginio gydymo.“
E. Skarupskienė sako, kad patiems sau diagnozuoti ligas gali būti pavojinga, todėl sunerimus dėl regos būtina kreiptis į gydytojus ir atlikti detalų ištyrimą. „Jei jums virš 40 metų, būtina apsilankyti pas akių gydytoją bent kartą per metus ir pasimatuoti akispūdį“, – pataria gydytoja.
Laiku pastebėti ligą padės profilaktika
Siekiant kuo ilgiau išsaugoti glaukomos pažeistą regėjimą, svarbiausia suspėti ligos procesams užbėgti už akių, sako gydytoja. Glaukomą pastebėti galima atlikus kompiuterinės perimetrijos tyrimą, neseniai pradėtą taikyti ir Svalbono klinikoje.
„Šio tyrimo tikslas – akipločio įvertinimas. Akiplotis yra mūsų periferinis matymas, kuris padeda orientuotis aplinkoje. Akiplotis – tai erdvė, kurią mato nejudanti akis, kai galva taip pat nejuda. Kompiuterinė perimetrija tiria atsiradusius defektus mūsų akiplotyje, kurie dažnai būna įvairių ligų pirmieji simptomai. Defektai gali būti koncentriniai, kai akiplotis siaurėja iš visų pusių arba lokalūs“, – pasakoja E. Skarupskienė.
Tyrimo metu pacientui duodamas specialus pultelis su mygtuku. Akipločio tyrimas atliekamas atskirai kiekvienai akiai, kita akis turi būti uždengta. Žmogus padeda smakrą ant specialaus laikiklio ir žiūri į perimetro centre esantį tašką, o aplink jį pradeda blyksėti įvairaus intensyvumo švieselės. Kai pacientas pamato švieselę, turi paspausti mygtuką. Vienos akies ištyrimas trunka apie 7 minutes, priklausomai nuo pasirinktos programos.
Kompiuterinės perimetrijos tyrimas padeda nustatyti ir kitas ligas, kurios gali pažeisti regos takus. Jis taikomas nustatyti akipločio defektus esant galvos augliams, insultams, galvos traumoms, demielinizuojančioms smegenų ligoms. Tai padeda nustatyti galvos smegenų pažeidimo vietą, vertinti ligos eigą bei vertinti gydymo veiskmingumą. Taip pat šis tyrimas atliekamas vairuotojams, o vairuotojams profesionalams yra privalomas.
