Vaikų gyvenimo kokybė ir mūsų ori senatvė priklauso nuo to, kaip mes šiandien suvokiame sveikatą ir ką darome, kad ji stiprėtų. Šioje srityje padėti mums yra įsipareigojusi Lietuvos valstybė. Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies vyriausybė peržiūri 2021-2030 m. Nacionalinę pažangos programą (NPP), jos tikslus ir uždavinius. Labai svarbu, kad joje atsirastų teisingai suformuluoti, aptarti ir visuotinai pripažinti akcentai.
Priminsiu, kad pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra sveikų piliečių gyvenimo trukmės ilginimas, kuris pasiekiamas tausojant turimus sveikatos išteklius ir juos stiprinant biomedicininių, rekreacinių ir kitokių priemonių pagalba. Tuo tarpu medicininės paslaugos, reikalingos ligų diagnostikai ir jų sukeltų pasekmių gydymui, yra
antrinis šios sistemos tikslas, kuris iškyla tik nerealizavus pirmojo. Siekiant didesnio sistemos veiksmingumo būtina skirti reikiamą dėmesį sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklai. Todėl vertinant pastarąsias aplinkybes, formuojant šalies sveikatos apsaugos sistemai ateities tikslus, būtina aiškiai išskirti šias dvi dalis ir jų vietą bei suformuluoti joms atskirus konkrečius uždavinius ir numatyti jų realizavimo kelius.
Pastaruoju metu pasaulyje ryškėja švietimo ir mokslo svarba, kaip pirmojo svarbiausio įrankio siekiant padidinti piliečių sveikatos raštingumą ir motyvaciją gyventi sveikai. Tai šalia Sveikatos labai sustiprina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmenį sveikatos sektoriuje. Be to, reikia akcentuoti, kad moksliniai tyrimai yra itin svarbūs formuojant inovacijas ir socialinius bei technologinius startuolius šioje srityje. Sveikos gyvensenos įrankio didinančio visuomenės fizinį aktyvumą – sporto sektoriaus prijungimas prie ŠMMS yra dar vienas svarbus žingsnis išryškinantis šios ministerijos prioritetą formuojant NPP 2021-2030, kurio pagalba siekiama fiziškai aktyvesnės ir sveikesnės visuomenės.
Norint efektyviai mažinti socialinę atskirtį („pajamų nelygybę ir skurdą – EK rekomendacijos“) ypatingai svarbu didinti sveikatos priežiūros paslaugų finansinį, regioninį prieinamumą visoms socialinėms grupėms. Be to, labai svarbu, kad šios paslaugos būtų suteikiamos kuo anksčiau, dar neįsibėgėjus patologijai ir kuo arčiau gyvenamosios vietos… Pažymėtina, kad geros sveikatos ir veiksmingų medicininių paslaugų daugiausia trūksta Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms. Todėl būtina neišleisti iš akiračio ir šios svarbios aplinkybės. Atsižvelgdamas į EK patarimus ir šalyje diktuojamų gyvenimo aplinkybių svarbą, siūlau NPP suformuluoti atskirai dar vieną, specialiai tik šiai problemai skirtą, šalies sveikatos apsaugos sistemos tikslą.
Vyriausybės parengtoje NPP sveikatos apsaugos sistemai iškeltų uždavinių įgyvendinimo rodikliai nėra siejami su socialinių ir technologinių inovacijų kūrimo ir įdiegimu į praktikos procesu. Tai parodo, jog šioje srityje moksliniai tyrimai yra suprantami ir vertinami tik per ekonominės naudos prizmę. Toks požiūris visiškai nedera su ilgalaike Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurioje išskiriamos trys esminės pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas, o jų pažangos prielaida yra mokslo žinių kūrimas, sklaida ir naudojimas.
Neleistina, kad sveikatos priežiūros srityje netinkamai suformuluoti prioritetai taptų kliūtimi subalansuotai ir tvariai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistemai, gebančiai veiksmingai reaguoti ir spręsti Lietuvos valstybei ir visuomenei kylančius iššūkius, kurti ir plėtoti šalyje gyvenančių žmonių sveikatą ir gerovę.
Vadovaujantis išdėstytomis mintimis pateikiu mano naujai suformuluotą NPP 4-ąjį punktą „Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą“, kuriame uždavinius sveikatos priežiūros sektoriui išskiriu keturis atskirus suformuluotus (žr. lentelę). Kviečiu visus norinčius gyventi sveikiau ir ilgiau prisidėti prie LRV rengiamos NPP tobulinimo savo pastebėjimais ir pasiūlymais.
| Strateginis tikslas | Rodiklis(-iai) | Uždavinys | Rodiklis(-iai) | |
| 4. Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą | · Vidutinė tikėtina žmogaus sveiko gyvenimo trukmė | 4.1. Skatinti asmens ir visuomenės sveikatos tausojimą ir stiprinimą
| ||
| 4.1.1.Didinti gyventojų sąmoningumą savo sveikatos atžvilgiu bei sveikatos raštingumą | · Gyventojų, kurių sveikatos raštingumo lygis yra pakankamas arba puikus, dalis · Vaikų ir suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą, dalis · Geri ir labai geri įvairaus amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo rodikliai · Geri ir labai geri šauktinių krašto apsaugos jaunuolių sveikatos rodikliai Gerų ir labai gerų tikėtinos sveiko ir darbingo amžiaus trukmės rodiklių dalis | |||
| 4.1.2. Formuoti ir stiprinti psichoemocinį visuomenės atsparumą, didinant atitinkamų prevencinių priemonių prieinamumą. | · Asmenų, kurie jaučiasi laimingi ir labai laimingi, dalis · Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie jaučiasi pakankamai ir labai laimingi galvodami apie savo dabartinį gyvenimą, dalis Asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, skaičius 100 tūkst. gyventojų. | |||
| 4.1.3. Mažinti aplinkos rizikos veiksnių poveikį gyventojų sveikatai ( didinti maisto saugumą, mažinti triukšmo ir kitų žalingų aplinkos veiksnių poveikį) | · Sveikai besimaitinančių gyventojų dalis · Asmenų, susiduriančių su gyvenamosios aplinkos problemomis, darančiomis įtaką jų sveikatai, dalis · Gyventojų, teigiančių, kad jie kenčia nuo triukšmo ir kitų žalingų aplinkos faktorių poveikio, dalis (procentais) Sergančių lėtiniais neinfekciniais susirgimais gyventojų dalies mažėjimas | |||
| 4.1.4.Mažinti mirčių ir neįgalumo nuo išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų) skaičių | · Mirtingumas ir neįgalumas dėl išorinių priežasčių
| |||
| 4.2. Didinti medicininių sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą | ||||
| 4.2.1. Didinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą | Mirtingumas nuo infekcinių susirgimų ir kitokio žalingo aplinkos poveikio | |||
| 4.2.2. Didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą | · Mirtingumas nuo išvengiamų mirties priežasčių 100 tūkst. gyventojų · Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Mirtingumas nuo piktybinių navikų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų | |||
| 4.2.3.Didinti ikistacionarinių asmens sveikatos apsaugos sistemos paslaugų efektyvumą ir kokybę | · Tikslinės populiacijos, dalyvaujančios krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose, dalis Naudojančių pirminės sveikatos priežiūros grandies paslaugas gyventojų dalis | |||
| 4.2.3. Didinti stacionarinių asmens sveikatos apsaugos sistemos paslaugų efektyvumą ir kokybę | · Vidutinė gulėjimo trukmė aktyvaus gydymo lovose · Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius Gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų kompetencijos | |||
| 4. 3. Didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansinį, regioninį prieinamumą visoms soc. grupėms | · Gyventojų, atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl finansinių, geografinių ar laukimo laiko priežasčių, dalis mažiausiame pajamų kvartilyje Gyventojų, atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl finansinių, geografinių ar laukimo laiko priežasčių, dalis didžiausiame pajamų kvartilyje | |||
| 4.4. Didinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumas gyventojams pasinaudojant naujausiai biomedicinos mokslo ir vadybos pasiekimais. | Socialinių ir technologinių biomedicininių inovacijų dalis | |||
