Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai.
Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais. Taip pat vėjaraupių infekcijai būdingas cikliškumas, o tai reiškia, jog kas 2–5 metus kartojasi vėjaraupių sergamumo pakilimai.
Vėjaraupiai yra viena iš labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, tai reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto, tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais siekia iki 90 proc.
Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų.
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.
Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
Vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – gyva susilpninta vėjaraupių vakcina, pasižyminti dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, mažiausiai 4 savaičių intervalu.
Nuo vėjaraupių patariama pasiskiepyti:
- visiems anksčiau nesirgusiems vaikams, vyresniems nei 9 mėn. (ypač lankantiems darželius bei mokyklas ar sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs). Dažniausiai vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės;
- suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);
- asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi (užsikrėtusiems ŽIV infekcija, sergantiems lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantiems steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
