Jau ketvirtą kartą Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuoja Bliumo dieną, pasirinkdama vis kitą temą, kuri būna paremta kuria nors citata iš Džeimso Džoiso (Jame Joice) romano „Ulisas“. Šiais metais ypač aktuali visoje Lietuvoje tapo medžio išsaugojimo tema. Kauniečiai didžiuojasi reliktiniu Ąžuolynu ir budriai jį saugo. O Kauno apskrities viešoji biblioteka įsikūrusi taip vadinamame Mažajame Ąžuolyne, tad Blumo tariami žodžiai „Medkirty, patausok šitą medį“, tapo visos popietės leitmotyvu.
Airių rašytojo Dž. Džoiso romanas „Ulisas“ („Odisėjas“) buvo pradėtas rašyti Pirmojo pasaulinio karo metais, baigtas 1922-aisiais. Jis laikomas vienu iš pirmųjų modernistinių romanų, kurį visuomenė priėmė ne iš karto. Į lietuvių kalbą jį išvertė Jeronimas (Jaras) Brazaitis, romanas pasirodė tik 2005 metais. Anot paties vertėjo, darbas buvo labai sunkus, bet kai pagavo – nebepaleido. Romano stilius sudėtingas, vadinamas „džoistiniu“, kai kelios temos audžiamos vienu metu ir primena džiazo improvizacijas. Ką šis romanas turi bendro su Homero „Odisėja“? Romane aprašoma trijų Dublino gyventojų patirtys: Leopoldo Bliumo, kuris atstovauja fizinę patirtį, jo žmonos Molės – seksualinės patirties sritis ir Dedalas – dvasinių ieškojimų sfera.
Bliumo diena minima birželio 16-ąją. Kauno apskrities viešoji biblioteka ją paminėjo 17-ąją, pirmadienį. Šventės dalyviai susirinko prie Pelėdų skulptūros, esančios šalia bibliotekos. Renginio vedėja ir jo kuratorė Vida Rastauskaitė – Korn pristatė šventės dalyvius: romano vertėją, džoistą Jeronimą Brazaitį, aktorius: Dainių Svoboną ir Almą Masiulionytę, džiazo muzikantą Gražvydą Januškevičių ir muziką Tomą Kuktą, sutartinių giedotojų grupę „Kadujo“ ir folkloro ansamblį „Saulėlio“.
J.Brazaitis priminė romano siužetą: Odisėjo kelionė namo trunka 10 metų, Bliumas, simboliškai atkartodamas Odisėjo patirtus nuotykius, per vieną dieną pabuvoja restorane, laikraščio redakcijoje, bendradarbio laidotuvėse, turkiškoje pirtyje, bare, ligoninėje, bibliotekoje, viešnamyje ir pagaliau grįžta pas žmoną į lovą. Mitologijos panaudojimas romane paprasto dubliniečio gyvenimą pakelia į mitinį lygmenį. Miestas – kaip milžiniškas organizmas, o žmogaus sąmonės judrumas, būsenų kaita atspindi didmiestį. Tiek miestas, tiek žmogaus galvos smegenys painūs kaip labirintas.
Ar yra šitame romane medžių? Pasirodo, yra. Aktorės Almos Masiulionytės skaitomoje ištraukoje klausytojai suskaičiavo (tokia buvo užduotis) net 68 augalus, iš jų nemažai Airijoje augančių medžių: kėnių, eglių, gudobelių, uosių, drebulių, šermukšnių, bugienių, maumedžių ir, žinoma, ąžuolų. Tenka paaiškinti, kodėl Blumas ištaria šiuos žodžius: „Medkirty, patausok šitą medį“. Airijoje augo itin tvirtos medienos ąžuolai, tinkantys laivų statybai. Britai, užėmę Airiją, negailestingai kirto ąžuolus, palikdami tik privačiuose dvaruose. Airiams ąžuolas, panašiai kaip ir lietuviams, yra medžių medis, simbolizuojantis tautos stiprybę.
Vertėjo Brazaičio taikliai parinktose ištraukose, meniškai perskaitytose aktoriaus Dainiaus Svobono, galima buvo pajusti ir Dž. Džoiso ironišką stilių, kai jis pasišaipo iš miesčioniško smulkmeniškumo, žmogaus „užstrigimo“ neprasmingose smulkmenose, jo dusimą buityje… Kadaise ši ironija visuomenės buvo sutikta labai priešiškai – ko gero, ji atpažino savo menkybę? Gerai surežisuota programa šventės dalyviams neleido nuobodžiauti, nes šiaip jau klausyti „Uliso“ ištraukų nėra paprasta. Džiazo muzikanto Gražvydo Januškevičiaus interpretacijos vykusiai papildė „labirintais“ vedžiojamą mintį, padėjo jai pasiekti kiekvieno klausančio vaizduotę.
Iš Mažojo Ąžuolyno svečiai buvo kviečiami į rūsį, iš jo – į I-ojo aukšto foje, į bibliotekos muziejų, bibliotekininkės Loreta Jonikienė ir Odeta Pranckevičienė skaitė ištraukas iš Molės monologo, parašyto pasąmonės srautu. Prie skaityklos palmės (taip buvo nurodyta vieta) giedotojos iš grupės „Kadujo“ sugrąžino prie ąžuolo temos, o folkloro ansamblis „Saulėlio“ pakvietė vėl į Mažąjį Ąžuolyną kartu padainuoti dainų apie medį, kuriam iškilo visuotina pasaulinė grėsmė.
Ar šis kreipimasis į medkirtį pasieks kirtimams vadovaujančius? Ar visuomenei užteks valios pasipriešinti Ąžuolyno naikinimui? Kauno apskrities bibliotekos renginys – šventė, ne pirmus metus rengiama Vidos Rastauskaitės – Korn, sujudino mintis.
Dėkui už tikslius žodžius.
Vakar, važiuodama troleibusu, pakeliui grožėjausi savo galybe ir grožiu iš tolo akis traukiančiais medžiais. Atrodo, tokiame gali apsigyventi ir visą gyvenimą jame praleisti. Nerašau kur – kad Šimašius nesužinotų.