Birželio 6 d. Seimas, 60-čiai Seimo narių balsavus už, nė vienam – prieš ir dviem susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ (projektas Nr. XIIIP-3444), kuria kreipiasi į Vyriausybę, ragindamas imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės ir kviečia ją 2020 m. valstybės biudžete numatyti pakankamas lėšas ir sukurti veiksmingą institucinį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos medines šventoves nuo sunaikinimo kaip įmanoma greičiau įvedant gaisro signalizaciją, pakeičiant pavojų keliančias instaliacijas, impregnuojant pažeidžiamas konstrukcijas ir atliekant kitus būtinus veiksmus.
Priimtu teisės aktu išreiškiamas didžiulis apgailestavimas dėl katastrofiško gaisro, suniokojusio Paryžiaus Dievo Motinos katedros (pranc. Notre-Dame de Paris) stogo konstrukcijas ir sukėlusio sunaikinimo grėsmę vienam iškiliausių žmonijos kultūros paminklų. Kartu su susirūpinimu konstatuojama, kad per pastaruosius dešimtį metų Lietuvoje užsiliepsnojo 12 sakralinių pastatų, iš kurių 5 – Labanoro, Balbieriškio, Kulautuvos, Ceikinių bažnyčios ir Tytuvėnų vienuolynas – buvo visiškai arba didžiąja dalimi ugnies sunaikinti.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad medinis sakralinis paveldas – medinės bažnyčios ir koplyčios, sinagogos, cerkvės ir mečetės – yra išskirtinis ir savitas Lietuvos kultūros paveldo įnašas į Europos architektūros ir sakralinio meno paveldo lobyną, tačiau dėl savo medžiaginių ir struktūrinių savybių šis paveldas yra ypač pažeidžiamas ir jam ypač gresia gaisro ar tyčinio padegimo pavojus.
