Vasario 2 d., šeštadienį, 15 val. M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia į Šiaulių „Aušros“ muziejų (Chaimo Frenkelio vilą) (Vilniaus g. 74, Šiauliai). Čia savo kūrybą, autorines dainas, atliks Vilija Radvilė (vokalas, gitara) ir jos scenos partnerė Oksana Sadauskienė (smuikas). Fondas šią programą, pavadintą „Pašauktas vardu“, pernai metų pabaigoje pristatė keturis kartus: Saldutiškio dvare (Utenos raj.), Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) neparapinėje bažnyčioje, – dar vadinamu Kauno Soboru, Hugo Šojaus dvare-muziejuje Šilutėje bei prieš pat Kalėdas, – Panevėžio pataisos namuose.
Duetas 2018 metais pirmą kartą buvo pakviestas dalyvauti autorinės dainos šventėje „Purpurinis vakaras“, kur Vilija sakė: „Kūryba man – gyvybiškai reikalingas pomėgis. Kad nesusprogčiau. Nuo jausmų, gamtos grožio, mažų kasdienybės stebuklų. Viską sudedu į dainas ir paleidžiu… Dainoms užgimti reikia sulaukti tylos ir erdvės. Su kolege smuikininke Oksana muzikuojame beveik pusę amžiaus. Smuiko melodija ir tekstas dainoje lyg dvi draugės ant suoliuko parke kalbasi, džiūgauja, šėlioja, liūdi… Abi esame iš Rokiškio. 2013 m. įrašėme autorinių dainų albumą „Iki Tavęs“, 2017 m. – „Pašauktas vardu“.
„Pašauktas vardu“ – tai trylika melodingų, lyriškų, jausmingų dainų, lydimų gitaros ir smuiko akompanimento. Jose telpa visos gyvenimo spalvos ir troškimai. Tačiau svarbiausia – kelionė link giliausio, tikrojo troškimo – savo pašaukimo, kuris padeda viskam stoti į savo vietas. Jis giliai mūsų širdyse ir jo nežino niekas kitas, tik mes patys. Norėdami išsiaiškinti ir įgyvendinti savo pašaukimą, kuris mus formuoja, skatina eiti į priekį, ieškome gėrio, mokomės išsilaisvinti iš savo fantazijų, momentinių užgaidų, įnorių naštos, tarp tūkstančio pasaulio žodžių išgirsti Gyvąjį Žodį, klausytis tikrovės, kurioje gyvename, ir kiekvieno sutikto žmogaus, nesiblaškant apsisprendimų dvejonėse, skubėti pas kitus ir nešti Meilę…
Neįprastai sodrus ir prasmingas balsas. Primena Kernagį. Labai norėčiau paklausyti daugiau. Daug.
Kartą vienas bičiulis Palangoje, paklauė Kernagio: Kodėl tu nebekuri kitų dainų? Atsakė: Geros dainos , kaip geras vynas. Nereikia kito.