Nuo spalio 15 dienos, Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia į naują 30 dienų iššūkį. Vieną vienintelį kartą dalyviai bus kviečiami dalyvauti Kristinos Bondar sudarytoje, moksliniais tyrimais pagrįstoje cukraus detokso programoje, kuri aprašyta neseniai išleistoje knygoje.
„Cukraus detoksas – tai nėra eilinė dieta. Ši programa pareikalaus šiek tiek daugiau pastangų ir pasiryžimo. Tačiau rezultatai jus tikrai nudžiugins – žmonės jau išbandžiusius programą, pakviesiu pasidalinti savo įspūdžiais. Geriausia motyvacija yra noras jaustis geriau. Prieš kelis metus, šis detoksas ne tik išgelbėjo gyvenimą man, tačiau ir pakeitė jį 180 laipsnių! Dėl to nusprendžiau aprašyti jį knygoje, o dabar dalinuosi su jumis“ – sako programos autorė K. Bondar.Cukraus detoksas, tai mokslu ir gerąja praktika patvirtinta, suderinta programa, kuri padeda:
- atstatyti imuninę sistemą
- rasti savo paslėptus alergenus, apie kuriuos neįtariame, o jie atsakingi už daugelį mūsų ligų ir prastą savijautą
- pasijusti energingais, žvaliais, pagerinti miegą ir koncentraciją
- išsigydyti daugelį lėtinių ligų, uždegimų, grybelių, odos, virškinimo problemų
- sveikai ir saugiai numesti svorio visam laikui
- išmokti maitintis sveikai ir girdėti savo kūną, bei jo tikruosius poreikius
- atsikratyti maisto priklausomybių.
Cukraus detoksas sujungia viską, ką šiuolaikinis mokslas patvirtino tyrimais apie maisto kokybę.
Pastaruosius 50 metų maistas labai pasikeitė – žemės ūkis ėmė naudoti ypač daug sintetinių trąšų, herbicidų, patys augalai buvo modifikuoti taip, kad būtų atsparūs gamtinėms sąlygoms, kenkėjams, kad įgautų savybes, palankias produktų gaminimui. Maisto pramonė labai plačiai ėmė naudoti rafinuotus produktus, maisto priedus ir kitas, tiesiogiai mitybai neskirtas medžiagas. Mūsų kūnai negali prie tokių pokyčių taip greitai prisitaikyti – genetiškai mes esame prisitaikę valgyti aplink mus augantį natūralų maistą. Todėl tokie gaminiai tampa mūsų paslėptaisiais alergenais – jiems patekus į organizmą, imuninė sistema laiko tokias medžiagas nuodais ir jas puola. Tai sukelia 2 bėdas: imuninė sistema, užsiėmusi kova su maistu, nebesugeba atlikti pirminės paskirties – saugoti mus nuo virusių bei bakterijų antpuolių ir ilgainiui, pervargęs imunitetas pradeda pulti viską, kas pasitaiko kelyje, tame tarpe ir mūsų kūną. Taip išsivysto antrinės alergijos bei autoimuninės, lėtinės ligos.
Parazitų, blogųjų bakterijų, grybelių išvešėjimas mūsų organizme susijęs su tuo, kad nuo netinkamos mitybos, šarminė terpė kūne pasikeičia į rūgštinę, o netinkamais produktais maitiname ne savo ląsteles, o būtent parazituojančius organizmus.
Cukraus detoksas – tai programa, sukurta išspręsti visas negalias iš karto, padėti kūnui atsistatyti, sustiprėti imunitetui ir susidoroti su grybeliais bei bakterijomis natūraliais būdais, rasti savo paslėptus alergenus, taip išsigydant daugelį ligų bei visiems laikams išsprendžiant problemas su viršsvoriu.
Kviečiami jungtis visi, įsigiję knygą, o taip pat ir išgirdę apie ją pirmą kartą. Taisyklės bus įkeltos Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“, o kodėl daromi vieni ar kiti dalykai, paaiškės 30 dienų iššūkyje.
Na, visi nori saldaus gyvenimo. Cukraus visada trūkdavo, tačiau organizmas jo pasiversdavo iš riebalų. Blogiau buvo jei žmogelis negaudavo nei saldumynų, nei riebaus kąsnelio. Dabar cukrus visur. Kai kūnui jo nebereikia pasigaminti – jis pamiršta kaip tai daryti. Sutrinka medžiagų apykaita – diabetas garantuotas. Saldus gyvenimas nėra blogis, tačiau laikas nuo laiko būtina kūną patreniruoti – neduoti tai to , tai kitko , tegu pasigamina. Viena diena visiškai be saldumynų – garantas nuo daug ko.
Lygiai taip pat yra ir su alkogoliu. Jo reikia kūnui ir visada jo būna. Bet kai per daug ir ilgai jo vartojama – organizmas preranda gebėjimą jo pasigaminti. O kai jo nėra – oi kaip kaulus laužo.
Man padejo mitybos susitvarkymas, valgymas dazniau bet reguliariai ir bio chromium papildas.
Gal kas žino, kaip mūsų savanaudžius politikus detoksikuoti, kad nustotų nuodyti Lietuvos psichologinį klimatą, ardantį Lietuvą iš vidaus, skaidantį visuomenę?
Įtariu, jog jų konfliktų ir Lietuvai kenkiančių atvirų bei slaptų veikų vis kurstoma visuotinė psichologinė įtampa – stipriausias veiksnys, dėl kurio žmogus pradeda ĖSTI cukrų ir saldumynus.
Nepriklausomybės pradžioje be jokios priežasties sugalvojau ir atsisakiau. Labai lengvai – kas savaitę po ketvirtį šaukštelio mažinau į gėrimus dedamo cukraus. Nė nepajutau, kaip atsisakiau, ir nereikėjo. Nuotaika tada buvo pakili, degančiom akimis „statėme” SAVO valstybę. Visus tuos dešimtmečius jo nebevartojau, ir niekada man jo nereikėdavo. Naudodavau tik ten, kur būtina: svečiui, girai bei kopūstus raugti, ar kai kavą gerdavome.
Tačiau praeitais metais staiga „atsibudau” prie cukrinės, susivokiau, jog ryju jo šaukštelį po šaukštelio. Net nepajutau, kaip atsikėliau nuo stalo, nulėkiau į virtuvę ir pradėjau jį ŠAUKŠTELIAIS RYTI!!! Gyvenimo to nėra buvę. Ir vis teberyju.
Įtariu, jog keletą pastarųjų metų vis didėjanti įtampa, kai kiekvieną rytą vos pabudus puoli prie žiniasklaidos, įsijungi radiją su BAIME (KĄ TIE TEN DAR PRIDIRBO, kokią dar kiaulystę iškrėtė?), o prieš užmigdama apmąstai, kuo jų „produkcija” gresia Lietuvai – padarė savo. Visą laiką esi įsitempęs, tartum pokariu tarp stribų. Tokia savijauta ir nuotaika negali neatsiliepti žmogaus organų darbui, medžiagų apykaitai.
Todėl ne individualių priemonių reikia griebtis, o visuotinų, pradėti nuo to, kas nuramintų, kas nukenksmintų šalyje tvyrančią įtampą, nes pasitikėtume savo Seimu, politikais ir valdininkais. Būtume tikri, jog pavojus, jei ateis, tai tik iš išorės, bet jokiu būdu ne nuo mūsų išlaikomos valdžios pragaištingų veiksmų!