Vyriausybės pertvarka: siekiama įtvirtinti privalomą „švietimą“ ES „aktualijų“ klausimais

Spalio 2 d., Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją (tekstas ČIA).

Kaip pažymima užsienio reikalų ir švietimo ir mokslo ministerijų pranešime spaudai, „šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.“

Pasirašytoje deklaracijoje pažymima, kad ši tarpinstitucinio bendradarbiavimo platforma įkuriama siekiant „stiprinti“ „europinę tapatybę“, „visuomenės atsparumą dezinformacijai ir hibridinėms grėsmėms“ bei „gerinti švietimo ir ugdymo apie ES padėtį Lietuvoje, gerinti mokinių ir jaunimo žinias apie ES veikimą ir gebėjimus naudotis ES teikiamomis galimybėmis“.

Siekiant šių tikslų pasirašiusieji šią deklaraciją įsipareigoja: „Plėtoti ir aktyviai populiarinti Europietiškos mokyklos, puoselėjančios tokias vertybes kaip demokratija, tarpkultūriškumas, daugiakalbystė, įvairovė ir lygybė, idėją“ (aut. kursyvas); „mažinti atstumą tarp ES reikalus koordinuojančių institucijų ir jaunų žmonių, užtikrinant tiesioginį šių institucijų bendravimą su mokyklomis, mokytojais ir mokiniais“; „formuluojant egzaminų programas, užtikrinti, kad į programas ir egzaminus būtų įtraukiama aktuali informacija apie ES“; „bendradarbiauti stiprinant mokytojų domėjimąsi ES ir atnaujinant jų žinias“ („reguliariai organizuo[jant] kvalifikacijos tobulinimo kursus ES tematika“, „plėto[jant] mokytojų – „ES ambasadorių“ tinklą“ ir mokytojams bei mokiniams teikiant „metodinę pagalbą ir prireikus ekspertines konsultacijas“).

Deklaracijoje pateiktų įsipareigojimų srityje taip pat pabrėžiama būtinybė „aktyviai bendradarbiauti su Europos Komisijos atstovybe, Europos Parlamento informaciniu biuru, Europos Parlamento nariais, kitomis ES institucijomis ir jų atstovybėmis Lietuvoje“. Nurodoma, kad į „diskusijas“ ir „šviečiamąsias veiklas“ įtraukti turi būti ne tik universitetai, kolegijos bei profesinio ugdymo mokyklos, bet net ir trečiojo amžiaus universitetai. Galiausiai pažymima, jog reikia „užtikrinti veiksmingą švietimo apie ES įgyvendinimą vietos lygiu, įtraukiant vietos savivaldos institucijas ir švietimo centrus.“

Komentuodama šios deklaracijos pasirašymą nuo 2016 m. gruodžio mėn. švietimo ir mokslo ministre dirbanti, bet per beveik 2 metus jokio tautinės tapatybės ugdymui skirto specialaus dokumento neparengusi J. Petrauskienė aiškino: „Šiuo metu kaip tik startuoja ugdymo turinio atnaujinimas, kurio tikslas – ugdyti XXI amžiaus žmogų, gebantį prisitaikyti globaliame pasaulyje. Europos Sąjunga, narystė joje yra labai svarbi mūsų valstybei. Ne visuomet suprantame, kad beveik kiekviename žingsnyje mes susiduriame su ES ir jos politikos sprendimais, nes dažniau mokyklose apie Europos Sąjungą kalbame atsietai, ne integruodami šią temą į atskirus mokymosi dalykus. Visapusės asmenybės, kuri sugeba suvokti įvairių procesų tarpusavio ryšius, ugdymas yra ir šio memorandumo esmė.“

Savo ruožtu, argumentuodamas privalomo „švietimo“ apie ES reikiamybę, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė: „Apklausos rodo, kad mūsų piliečiai labai pasitiki Europos Sąjunga. Tačiau ir moksleiviams, ir mokytojams informacijos apie ES vis dar trūksta, pamokose per mažai dėmesio skiriama europietiškų temų gvildenimui. Didžiąją informacijos apie ES dalį jaunimas gauna iš žiniasklaidos. Dažnų informacinių išpuolių, manipuliacijų sąlygomis, manau, tai sukuria tam tikrą riziką, kuriai turėtume užkirsti kelią“