Baltiesiems gandrams Žuvinto apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje – paskutinės dienos prieš kelionę į žiemavietes. Didesnioji jų dalis jau ko gero kažkur pakely, nes pasilikti čia po labai sausringos vasaros nėra didelio tikslo – išdžiūvusiose pievose maisto nedaug, javų laukuose ražienos nuskustos.
Nebent pasirankioti žiogų, kurie šiaip yra mėgstamas gandro lesalas, griežia daug. Tad visai nenuostabu, kad gandralizdžiai jau tušti, o didesnių gandrų susibūrimų šįmet ne taip jau daug.
Lizde ties rezervato direkcija užauginę du jauniklius, gandrai nebesilanko nuo rugpjūčio 17 d. Pirmiau išnyko jaunikliai, o ir suaugę paukščiai vieni pakaleno snapais tik ketvertą dienų. Iki sekančių metų gandralizdyje karaliaus tik žvirbliai.
Šie metai, jei spręsti pagal Žuvinto biosferos rezervate skaičiuotus gandrus, yra labai arti statistinio vidurkio: sėkmingai perėjo 34 poros, užaugo 76 jaunikliai. Tik viename lizde užaugo 4 jaunikliai, dešimtyje – po tris, vidutiniškai 2,24 jauniklio lizde. Tai mažiau, nei pernai ar 2011-2014 metais, bet nėra ko norėti, jog gandrų populiacija nuolat augtų. Lietuvoje, kur priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų (2016 m. duomenys), gandrų populiacija greičiausiai yra arti savo maksimumo. Nors lizdų netrūksta, pievų plotai, kuriuose gandrai dažniausiai maitinasi, tik mažėja.
Gandrų lizdai ir perėjimo sėkmingumas Žuvinto biosferos rezervate stebimi nuo 2003 metų.
