Sekmadienis, 30 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Žaibo iškrova – vis dar už pažinimo ribų

Jurga Petronytė, www.respublika.lt
2018-08-18 06:00:55
222
PERŽIŪROS
0
Žaibo iškrova – vis dar už pažinimo ribų

Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo dr. Arūno Bukančio, į žaibo kanalą patekusiam žmogui išgyventi nelieka jokių galimybių | Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo dr. Arūno Bukančio, į žaibo kanalą patekusiam žmogui išgyventi nelieka jokių galimybių | Redakcijos archyvo nuotr.
Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo dr. Arūno Bukančio, į žaibo kanalą patekusiam žmogui išgyventi nelieka jokių galimybių | Redakcijos archyvo nuotr.

Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak priešgaisrinės apsaugos tarnybos specialistų, tai – itin retai pasitaikanti nelaimė, primenanti, kad gamtai siautėjant budrumo prarasti negalima net ir mieste.

Nors visi mokykloje mokėmės fiziką, tačiau gyvenime dažnai pamirštame elementarų atsargumą. Nidoje žaibas trenkė į medį. Moteris į jį buvo atsirėmusi.

Žaibas – tinginys

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė žaibą apibūdina, kaip „tingų reiškinį“. „Žaibas – elektros iškrova atmosferoje, nulemta teigiamo ir neigiamo krūvio atmosferoje. Dažniausiai žaibais susidaro formuojantis lietaus kamuoliniams debesims arba tada, kai iš jų krenta krituliai. Žaibai yra kelių tipų: iš debesies į Žemės paklotinį paviršių, pačiame debesyje, arba tarp skirtingų debesų ir debesų bei oro. Žmonėms pavojingiausi žaibai, kurie iš debesies pasiekia paklotinį paviršių. Žaibas ieško artimiausio kelio iki Žemės paviršiaus, todėl pavojingiausia vieta žmogui žaibo metu būti prie aukštų objektų: medžių, aukštų pastatų, bokštų. Taip pat pavojinga būt ir atviroje erdvėje: didelėje pievoje, prie vandens telkinių, net tokioje vietoje aukštu objektu tampa pats žmogus“, – aiškino klimatoloogė.

Pašnekovė patarė ką daryti, jeigu žaibas užklumpa netikėtai atviroje vietoje. „Geriausia būtų atsitūpti dauboje, tik negulti ant žemės. Taip pat reikia nusiimti nuo savęs visus metalinius daiktus, elektroninius prietaisus: papuošalus, telefoną. Nebūti arti elektros laidų ir elektros pretaisų. Nelaikyti prie savęs aukštų daiktų: skėčio, meškerės ir pan. Visi šie daiktai gali pritraukti žaibą“ – vardino specialistė.

Anot V. Mačiulytės, tik teoriškai tikimybė nukentėti nuo žaibo mieste, kuriame yra daug aukštų pastatų, yra mažesnė nei kaime ar miške. „Miesto parke žaibas gali nutrenkti žmogų taip pat kaip ir kaime. Žaibas – gamtos stichija, kurią prognozuoti sunku. Egzistuoja ir toks retas reiškinys kaip kamuolinis žaibas, kuris gali sukelti pavojų net namuose, įskridęs pro atvirą langą, duris ar plyšį“, – įspėjo pašnekovė.

Žaibas | E. Drąsučio nuotr.
Žaibas | E. Drąsučio nuotr.

Palaiko balansą

„Žaibo reiškinys moksliškai ištirtas prieš 250 metų, tačiau iki šių dienų jį gaubia įvairios paslaptys. Iki šiol nežinome, kaip žaibas pasirenka vieną ar kitą Žemės paviršiaus vietą, o kartais ir žmogų iškrovai“, – antrino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas dr. Arūnas Bukantis.

Mokslininkas priminė, kad tarp teigiamai įelektrintos atmosferos ir neigiamai įelektrintos Žemės nuolat yra elektrinis laukas, kurio vidutinis stipris prie žemės paviršiaus yra 130 voltų į metrą. „Mes jo nejaučiame, nes mūsų kūnas yra geras laidininkas. Žaibavimo metu įtampa tarp Žemės ir debesies pasiekia 100 mln. voltų ir daugiau.

Susiformuoja žaibo kanalas, kurį mes matome kaip šviesos blyksnį, kuris ieško labiausiai elektros srovei laidžios vietos Žemėje. Tai gali būti aukštas medis, metalinis bokštas, rūkstantis kaminas, nes dūmai yra geras elektros laidininkas ir tarsi prailigina kaminą. Todėl nuo seno žinoma, kad žaibo metu negalima krosnies kurti.

Žaibo kanale susidaro 15-30 tūkst. laipsnių temperatūra, kuri įkaitina orą ir mes girdime įkaitusio oro sprogimą – perkūniją. Kiekvieną sekundę Žemėje įvyksta daugiau kaip 1000 žaibo atvejų. Žaibas palaiko balansą tarp Žemės ir atmosferos. Žaibų pavidalu į Žemę nuolat atiteka neigiamas krūvis.

Tačiau žmogus patenka į žaibo kanalą – jam išgyventi nelieka jokių galimybių. Laimei, žmonės dažniau patenka ne į kanalą, o tik į viršįtampį, kuris susidaro aplink žaibo kanalą. Nuo viršįtampio nukenčia ne tik žmogus, bet ir elektros prietaisai. Todėl juos būtina išjungti iš elektros lizdo“, – aiškino dr. A. Bukantis.

Ar toli?

Pamatę žaibą, dažnai skaičiuojame laiką kada nugriaudės. Ar tolimas žaibas taip pat pavojingas?

„Kai matome tik žaibą, bet negirdime griaustinio – tai reiškia, kad žaibas yra toli nuo mūsų. Toks žaibas vadinamas amalu. Tačiau audra gali atkeliauti labai greitai. Žaibas per 1 sekundę nukeliauja 200-300 metrų. Jeigu tarp žaibo šviesos blyksnio ir griaustinio yra laiko tarpas. Jį padalinę iš 3 sužinosime kokiu atstumu nuo mūsų yra žaibas. Todėl geriausia imtis atsargumo priemonių vos pamačius jos požymius“, – tvirtino V. Mačiulytė.

„Žaibas gali vykti virš galvos, bet mes nematysime šviesos blyksnių, juos gali uždengti kiti debesys. Todėl vos išgirdę perkūniją turime imtis atsargumo priemonių, nelaukdami kol priartės“, – sakė ir dr. A. Bukantis.

Kaip elgtis perkūnijos metu?

* Kol neįvyko nelaimė, geriausia ant pastatų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patartina patikrinti, ar jie gerai įžeminti, tvarkingi.
* Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
* Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
* Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
* Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
* Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
* Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant skubėkite į krantą.
* Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
* Pamačius kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Po šilto laikotarpio – išbandymas šalnomis
  2. Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą
  3. Penkiose Pietų Lietuvos savivaldybėse – stichinė sausra

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Jurginai „American sunset“
Gamta ir ekologija

Kaune rengiama tarptautinė jurginų šventė

2026 08 30
„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną
Istorija

„Kultūrų sodas 2026“ kvies pažinti daugiakultūrį Kauną

2026 08 30
Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas
Kultūra

Akmens skulptorių simpoziumas Pakruojyje plečia ribas

2026 08 30
Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės
Istorija

Virtualios istorijos: Paveikslėlių ant beržo tošies mįslės

2026 08 30
Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas
Kultūra

Burbiškio dvare koncertuos Baltijos gitarų kvartetas

2026 08 30
„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Klaipėdos rajono gyventojams popierines sąskaitas už vandenį keičia kliento kortelė

2026 08 29
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Vaistinė, vaistai
Lietuvoje

Likusiems be elektros – gyventojams galimybė iš naujo gauti šaltai laikomus vaistus

2026 08 28
Pietrytinis aplinkkelis
Lietuvoje

Prieš Rugsėjo 1-ąją – baigiami darbai pagrindinėse Kauno gatvėse

2026 08 28
Kanceliarinės prekės
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsakingai rinktis ir naudoti kanceliarines prekes

2026 08 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
  • Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Juozaits. Paryžius – ar dar Paryžius?
  • Kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti pagal amžių?
  • Magnetinis rezonansas: kas tai, kam skirta ir kaip pasiruošti
  • Kodėl ašvaganda vadinama „indišku ženšeniu“?

Kiti Straipsniai

Kraujasiurbiai vabzdžiai ne tik apkartina poilsį, bet ir platina ligas

Didžiausias uodų įkandimų pavojus – per pirmąsias 20 minučių

2026 08 24
Vėtros lenkiami medžiai ir smarkus lietus Lietuvos pajūryje

Lietuvą užgriūva vėtra: vėjo gūsiai gali siekti 30 m/s

2026 08 22
Palapinių statymas saugomose teritorijose

 „Poilsiauk atsakingai“: aplinkosaugininkai nustatė 191 pažeidimą

2026 08 20
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei

2026 07 28
Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Pieva

Kiek verta gamta: Lietuvoje pirmą kartą apskaičiuota nematoma jos nauda

2026 06 30
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26
Piniginė

Kaip Jonines atšvęsti smagiai, prasmingai ir neišleidžiant visos algos?

2026 06 20
Gamta

Kaišiadorių rajone įsteigtas naujas Strėvininkų draustinis

2026 06 10

Skaitytojų nuomonės:

  • >Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
  • Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
  • Rimgaudas apie Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“
  • P.Skutas apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)
Kitas straipsnis
Dilgėlinė – nemaloni alergija, kurios priežastį atrasti pavyksta ne visiems

Dilgėlinė – nemaloni alergija, kurios priežastį atrasti pavyksta ne visiems

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai