Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.
Ekspozicijoje – nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidinių faksimilės iš Lietuvos centrinio valstybės ir Lietuvos ypatingojo archyvų, Stasio Šilingo draugijos archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės,
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio, Aleksandro Stulginskio universiteto, Biržų „Sėlos“, Kauno IX forto, Kauno miesto, Kėdainių krašto, Kelmės krašto, Kupiškio etnografijos, Lietuvos švietimo istorijos, Maironio lietuvių literatūros, Mažosios Lietuvos istorijos, Panevėžio kraštotyros, Raseinių krašto istorijos, Rokiškio krašto, „Stumbro“, Šiaulių „Aušros“, Tauragės krašto, Ukmergės kraštotyros, Utenos kraštotyros, Vytauto Didžiojo karo, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejų rinkinių, represuotų ministrų artimųjų archyvų ir privačių asmenų kolekcijų.
Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d. buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame skirtingu laikotarpiu atitinkamų ministerijų ministrais dirbo 100 politikų.
Ministrai buvo išsilavinę žmonės: teisininkai, finansininkai, gydytojai, pedagogai, karininkai, dvasininkai, inžinieriai, žemės ūkio srities specialistai ir kt., mokėjo ne vieną užsienio kalbą, aktyviai reiškėsi periodinėje spaudoje kaip leidinių iniciatoriai ir redaktoriai, mokslinių straipsnių, darbų, metodinių instrukcijų ir vadovėlių autoriai ar vertėjai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ar kursų lektoriai.
Kiekvienas jų įnešė savo indėlį į Lietuvos valstybės raidos ir visuotinės gerovės kūrimo procesą. Jų stiprybė buvo tikėjimas savo tėvynės ateitimi ir garbinga jos vieta tarp išsivysčiusių vakarietiškų valstybių. Deja, visus pasiekimus sužlugdė sudėtinga politinė padėtis ir tarp didžiųjų Europos valstybių išaugusi konfrontacija, dėl kurios ir kilo Antrasis pasaulinis karas. Lietuva atsidūrė pačiame įvykių centre ir labai greitai neteko visko.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo kaimyninė Sovietų Sąjunga, 1941–1944 m. – nacistinė Vokietija, o 1944 m. nacistinę okupaciją vėl pakeitė sovietinė. Iškart po okupacijos prasidėjo neteisėti žmonių areštai. Jų pagrindas – „socialinis pavojingumas“ okupacinei totalitarinei valstybei ir jos valstybinei santvarkai.
Sovietinės ir nacistinės okupacijos represijų aukomis tapo 45 buvę 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai: 16 jų sušaudyta, 10 mirė kalėjimuose ar lageriuose, 3 – tremtyje, 11 sugrįžo iš lagerio ar tremties, 5 – kalinti pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išlaisvinti; karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus.
Represuotų ministrų šeimos ištremtos į Komijos ASSR, Altajaus kraštą, Tomsko ir Novosibirsko sritis. 1942 m. dauguma šeimų iš Altajaus krašto perkeltos į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.
Laisvės gynėjų galerijoje paroda „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai“ bus eksponuojama iki birželio 29 d. Ją apžiūrėti galima penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.
