V. Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Tėvynės Sąjungos „konservatorių“ būrelis prigulė pokaičio po savo pačių išgaląsta giljotina. Partiečiai aktyviai pasisako už krašto apsaugos finansavimo didinimą. Labai teisingas žingsnis! Dabartinė geopolitinė situacija yra visiškai nedėkinga tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, todėl krašto apsaugos stiprinimas yra būtina valstybės ir tautos išlikimo sąlyga, kuriai gailėti finansų paprasčiausiai neapsimoka.

Vis dėlto šį kartą „konservatoriai“ savo veidmainyste pramušė dugną, kurio pramušinėjimas jau seniai yra tapęs šios partijos vizitine kortele.

„Konservatorių“ kaltinimai valdantiesiems

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neseniai pareiškė, kad artimiausiu metu krašto apsaugos finansavimą keliant iki 2,5 proc. nuo BVP, žmonių gyvenimas gerėtų lėčiau. Tuo tarpu „konservatoriai“ aktyviai pasisako už finansavimo didinimą ir kaltina valdančiuosius palankumu Rusijai dėl šių neskubėjimo. Nesuprastas R. Karbauskis dar kartą paaiškino: „Visada palaikiau ir palaikysiu mintį, kad krašto gynybai reikia didinti lėšas“, tačiau „isteriški pareiškimai dėl to, jog Ramūnas Karbauskis pasisako prieš finansavimo didinimą krašto apsaugai yra sąmoningas melas, nes pasisakiau dėl 2019 metų, o ne dėl keleto metų periodo, per kurį planuojama didinti krašto apsaugos finansavimą.“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per visą valdymo laikotarpį pasisakė už finansavimo krašto apsaugai didinimą ir nuosekliai siekia šio tikslo įgyvendinimo. Dėl to nėra jokio ginčo ar prieštaravimo. Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius užtikrina, kad „2,5 proc. tikrai bus, esminis klausimas, dėl kurio dabar diskutuojama, kaip greitai galima pasiekti. 2 proc. pasiekėme anksčiau, nei buvo planuota“. Taigi klausimas susijęs tik su didinimo skuba, dėl kurios valdantieji ir vanojami.

Buvęs „konservatorių“ premjeras Andrius Kubilius sako, jog R. Karbauskis „ciniškai supriešina krašto ir žmonių saugumą bei jų socialinę gerovę“. Anot jo, valdančiųjų lyderis tokiomis informacinėmis atakomis sąmoningai diskredituoja gynybos finansavimo didinimą. Kadangi valstybės saugumo departamento vertinimu, tokia veikla yra viena iš trijų didžiausių grėsmių Lietuvos saugumui, A. Kubiliaus pasisakymą, kaip ir visus pasisakymus apie jam nepalankius žmones, persmelkia įsitikinimas, kad Karbauskis tarnauja Rusijai.

Buvusi „konservatorių“ krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė antrina savo kolegai, apie R. Karbauskį galvodama kaip apie „naudingą Rusijai idiotą arba patį tikriausią Kremliaus agentą“. Galima suprasti, kad „per Kremliaus pinigus“ Seimą užvaldęs Karbauskis (kaip apie jį sako parlamentarė), tiesiog atidirbinėja savo finansuotojams.

Vilniaus politikos analizės instituto atstovas Simas Čelutka šį požiūrį taip pat įsisavinęs. Situaciją jis komentuoja taip: „Bandymas supriešinti gynybos ir socioekonominius poreikius yra antivalstybinė veikla.“ Verta įsidėmėti! Atsisakymas didinti finansavimą krašto gynybai motyvuojant kitokiais gyventojų poreikiais – antivalstybinė veikla! S. Čelutka tęsia: „Toks naratyvas, mano galva, atitinka Kremliaus interesus, nes akivaizdu, kad žmonių sąmonėje šalies saugumas tampa nereikalinga prabanga“.

Viskas su „konservatoriais“ ir jų iš pažiūros visiškai pagrįsta kritika valdantiesiems būtų gražu, jeigu neegzistuotų praeitis.

Juoda „konservatorių“ praeitis: nuskurdinta krašto gynyba

2008-2012 m. „konservatoriai“ valdė Lietuvą. Jų ministras pirmininkas buvo A. Kubilius, o krašto apsaugos ministrė – R. Juknevičienė. Būtent šiuo laikotarpiu finansavimas krašto apsaugai buvo mažinamas labiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

1994 m. finansavimą sumažinus nuo 0,7% iki 0,48% nuo BVP, iki pat 2004 m. jis buvo didinamas, kol pasiekė 1,52% ribą. Išskyrus 1999 m., kada finansavimas sumažintas nuo 1,3% iki 1,01% – atkreiptinas dėmesys, kad tais metais taip pat valdė „konservatoriai“, o tai yra antras stambiausias finansavimo sumažinimas per visą Nepriklausomybės laikotarpį, nors jie 1997-1998 m. finansavimą ir buvo padidinę daugiau nei dvigubai – nuo 0,57% iki 1,3%.

Nuo 2005 m. finansavimo mažinimo tendenciją (2005 m. – 1,23%, 2006 ir 2007 m. – 1,18 %, 2008 m – 1,11%) „konservatorių“ ir liberalų valdžia ne tik pratęsė, bet ir neregėtu mastu užaštrino visiškai nuskurdinę krašto gynybą: 2009 m. – 1,08%, 2010 m. – 0,88%, 2011 m. – 0,80%, 2012 m. – 0,78 proc. Per ketverius metus finansavimas sumažintas net per 0,33 proc. nuo BVP – nuo 1,11 iki 0,78. Beveik trečdaliu!

Kaip galima matyti iš antrojo grafiko, tik nuo 2014 m. socialdemokratų valdžia ėmėsi finansavimo krašto apsaugai didinimo ir iki 2016 m. jį buvo pakėlusi beveik dvigubai – nuo „konservatorių“ paliktų 0,78% iki 1,49%. Maža to, „valstiečių“ valdžia per mažiau nei pusę savo kadencijos krašto apsaugos finansavimą dar padidino trečdaliu – nuo 1,49% iki 2,01%.

Finansavimą krašto apsaugai per visą Nepriklausomybės laikotarpį labiausiai sumažinę „konservatoriai“ susiduria su dvejomis vyriausybėmis, kurios kartu sudėjus 2013-2018 m. finansavimą padidino daugiau nei dvigubai – nuo 0,78% iki 2,01% – ir ne tik atstatė „konservatorių“ nurėžtą procentinę dalį, bet ir pasiekė didžiausią finansavimą krašto apsaugai per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

Kaip šios netolimos praeities kontekste skamba „konservatorių“ kaltinimai valdantiesiems dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo ir tariamo grėsmių nacionaliniam saugumui kėlimo bei pataikavimo Rusijai?

„Konservatorių“ pasiteisinimai ir neišvengiamos išvados

Akivaizdu, kad „konservatoriai“ tokioje situacijoje griebtųsi vienintelio jų veiklą pateisinti galinčio argumento – buvo ekonominė krizė! „Tik visiškai ekonomikos ir realios geopolitinės situacijos nesuprantantis vatnikas gali mus kaltinti dėl finansavimo mažinimo, nes diržų veržimosi politika buvo būtina“, – sakytų jie.

Galima prisiminti ir pačios R. Juknevičienės, tuometinės krašto apsaugos ministrės, žodžius apie teigiamas finansavimo mažinimo puses: „krizė atidengė išlaidavimo mastus, kurie buvo visose sistemose, taip pat ir iš dalies pas mus. Buvo labai gera proga tą sustabdyti ir įpratinti žmones gyventi kitaip“.

Juk tokie pasisakymai realiai reiškia ne ką kita, o būtent gynybos ir socioekonominių poreikių supriešinimą. Kitaip tariant, pagrindinis krašto apsaugos finansavimo mažinimo pateisinimas „konservatorių“ valdymo laikotarpiu buvo būtent tai, ką S. Čelutka vadina antivalstybine veikla ir ką jis kartu su A. Kubiliumi ir R. Juknevičiene, tuo kaltindami R. Karbauskį, laiko tarnavimu ar pataikavimu Rusijai.

Akivaizdu, kad ne vien žodžiais, bet ir realiais veiksmais supriešinti krašto gynyba ir socioekonominiai poreikiai (pastariesiems teikiant pirmenybę), taikant pačių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės kriterijus, visiškai atitinka Kremliaus interesus ir vienareikšmiškai lemia, kad, S. Čelutkos žodžiais tariant, „žmonių sąmonėje šalies saugumas tampa nereikalinga prabanga“.

Tuo labiau, kad reikėtų nepamiršti, jog 2008 m. du mėnesius prieš Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo „konservatoriai“, Rusija buvo pademonstravusi savo agresiją prieš Gruziją, sukeldama karą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų.

Su visa užuojauta padoriems partijos nariams, kurių yra tikrai ne vienas, išvada peršasi pati. Būdami nuoseklūs, „konservatoriai“ turėtų pripažinti, kad jie patys kaip partija yra antivalstybinė jėga, kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Lietuvą link pražūties krašto apsaugos požiūriu stūmusios vyriausybės vadovas A. Kubilius ir krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė – vienas už kitą Rusijai naudingesni idiotai ir patys tikriausi Kremliaus agentai.

Tai – ne spėjimas ar nuomonė, o nuosekli išvada, neišvengiamai plaukianti iš „konservatorių“ logikos, kuria grindžiama jų kritika valdantiesiems ir jų pačių veiksmų pateisinimas. Tą suvokti būtina kaip tik atsižvelgiant į tai, ką „konservatoriai“ nuolatos teisingai akcentuoja dėl krašto gynybos ir Rusijos grėsmės. Jų keliami tikslai ir kriterijai yra labai teisingi. Kaip tik todėl būtina imtis priemonių prieš pačius „konservatorius“, kurie tų kriterijų neatitinka ir patys diskredituoja gynybos politiką, dėl ko daugybė žmonių ima abejoti Rusijos grėsme, kurios realumu abejoti yra pražūtinga.

Akivaizdu, kad A. Kubilius ir R. Juknevičienė, pasak R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus argumentų, yra nacionaliniam saugumui pavojingi Lietuvos valstybės išdavikai, todėl būtina sustabdyti tolesnį jų veikimą Lietuvos politinėje sistemoje.

A. Kubiliaus žodžiais tariant, šiandien nebeužtenka vien tik piktintis tokiais realią grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais dalykais: „Tokioms grėsmėms reikia išmokti užkirsti kelią“. Net ir tada, kai tokias grėsmes kelia ne kokie nors Kremliaus televizijos kanalai, o vieni iš šiandieninių „konservatorių“ lyderių.