Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.
Šį kartą laidoje dalyvavo filosofas, prof. habil. dr. Arūnas Sverdiolas, kuris padėjo priartėti prie iškiliausio lietuvių semiotiko Algirdo Juliaus Greimo galvojimų. Ar galima drauge būti ir lietuviu, ir žmogumi, sirgti ir Lietuva, ir žmonija? Kaip suvaldyti vidinę sumaištį
ir kaip įveikti lietuviškosios kultūros provincialumą?
Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė. Informaciniai partneriai – dienraštis „Vakarų ekspresas“, interneto portalas Alkas.lt. Projektą iš dalies finansavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengė šĮ „Vieno aktoriaus teatras“.
Esate per daug kuklus, Profesoriau, manydamas, kad esate semiotikos provincija. Atvirkščiai – jūs dirbate didelį darbą, taisydamas A. J. Greimo spragas, kurių jis pats neįveikė, sudeginęs savo 9 metų darbo rezultatus Aleksandrijoje. Greimas, matyt, bandė iškoduoti Egipto hieroglifų prasmę, bet jam trukdė nuostata, kad kalbą reikia kurti į priekį. Techninių mokslų požiūriu jis buvo teisus, bet humanitarinių mokslų požiūriu jis klydo ir tai tapo popierių draskymo drama. Tą dramą, paradoksalu, išsprendė techninių, o ne humanitarinių mokslų atstovas Lietuvos “Rudis” Juozas šeimys. Gerb. Profesoriau, per pažintį su A. J. Greimo mokslu kalbinėje srityje, studentų auditorijose jūs galite taisyti “ateistinę” Greimo klaidą, puikiai suprasdamas, kad apie kalbos ateitį galima spręsti tik remiantis praeities pagrindu. Lietuvių tautos kalbos gyvasties ratą svaip pademonstravo tapytojas Virginijus Kašinskas, kuris mūsų liaudies dainas perteikė Egipto hieroglifų forma. Tą jis parodė 2016 m. rudenį vykusios A. J. Greimui atminti kultūrinės mokslinės konferencijos “Tautos praeities beieškant” Palangoje metu.Tad, nėra Lietuvoje Greimo mokslo provincialų. Yra jo tobulintojai. Su tuo sveikinu ir jus, Profesoriau.