Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.
Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas?
Pirma, bandoma paneigti ir diskredituoti pačią Lietuvos valstybingumo idėją. Ne daugiau ir ne mažiau. Jei 1941 m. sukilėliai ir pokario partizanai neva tebuvo tik holokausto vykdytojai, dėl merkantinilių sumetimų ar gryno sadizmo žudę niekuo dėtus žydus ir kitus civilius, tai visiškai išplauna patį nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio faktą. O tai ypatingai paranku dabartiniams Lietuvos priešams, nuolat suokiantiems apie niekingą abejotino legitimumo „žlugusią valstybę“ (failed state), už kurią esą niekas niekada pasiaukojamai nekovojo…
Antra, nuo antikos laikų iki šiol bendruomenes „cementuoja“ jų išpažįstami pasakojimai, pradedant mitais ir baigiant didžiaisiais istoriniais naratyvais, perteikiančiais ne tik tautos nueito istorinio kelio viziją, bet ir tam tikras sektinas vertybes, kurias įkūnija šlovingi protėviai, praeities herojai ir karžygiai. Srutų pilimas ant Lietuvos didvyrių yra bandymas parodyti, kad ši tauta nė neturi jokių sektinų asmenybių ar pavyzdžių, kuriais galėtų didžiuotis ir remtis moralinio pasirinkimo momentais.
Trečia, noras kalbėtis su tokiais kaip R. Vanagaitė, jau keletą metų sistemingai ir kryptingai klastojančiais Lietuvos istoriją ir aktyviai šmeižiančiais Lietuvą kaimyninėse šalyse, faktų ir argumentų kalba tik pila vandenį ant kgbistinio propagandos malūno, todėl atmestinas kaip naivus ir kenksmingas. KGB paveldėtojams to ir tereikia. Tokiu būdu jų šmeižtai ir kliedesiai, melas pramaišiui su tiesa yra legitimuojami kaip teisėta tiesiog „kita nuomonė“, „pagrįsta abejonė“, „kritika“ ir t.t.
Lietuvių posovietinė istoriografija jau padarė pakankamai, kad atsakytų į esminius XX a. esminius įvykius liečiančius klausimus ir pateiktų adekvačius jų vertinimus. Jei kas šių istorinių veikalų nežino ir linkę kliautis ciniškų klastotojų paistalais, tai jų išsilavinimo ir sąžinės problema. Atmeskime menamą politkorektiškumą, postmodernistinį reliatyvizmą ir tariamai neutralų istorijos dekonstravimą. Tokio nėra. Kaip rodytų patirtis, reliatyvistai tėra tik dvasios menkystos, pagatavi už aukso trupinį ar šlovės žiupsnelį parduoti bet ką.
Todėl kovoje su tokiais maitvanagiais vienintelės adekvačios priemonės būtų:
– geras šalies istorijos ir ypač kontroversiškųjų XX a. laikotarpių bei įvykių išmanymas, kad būtų galima atremti panašius išpuolius ateityje;
– šios asabos paskelbimas persona non grata visoje viešojoje erdvėje (pagarbos nusipelno leidykla, kuriai, nepaisant komercinių nuostolių, pakako politinės brandos ir pilietinio orumo tai jau padaryti);
– kreiptis į VSD ir Prokuratūrą prašant panaudoti visas teisines priemones, kad ji realiai atsakytų už šmeižimą ir istorijos klastojimą;
– kreiptis į politikus, ypač naujai įsteigtą Valstybės Istorinės atminties komisiją, kad jie įvertintų jos veiklą iš politinės perspektyvos ir siektų jai, kaip atvirai kenkiančiai Lietuvai, atimti Lietuvos pilietybę. Daryti jiems pilietinį spaudimą, jei to nesiimtų. Tai mūsų visų garbės reikalas.
Turiu ir pasiūlymą mokykloms bei jaunimui. Surenkite, prašau, viešus partizanų dienoraščių ir atsiminimų (A. Ramanausko-Vanago, J. Lukšos-Daumanto, Justino Lelešiaus-Grafo, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir kitų) skaitymus-diskusijas. Istorikai, bent jau aš, atvažiuotume, pagelbėtume. Tai ne tik įdomu, bet ir kaip niekad aktualu. Jie kažkada itin sunkiomis aplinkybėmis pasirinko prisiimti asmeninę atsakomybę už Lietuvą situacijoje, kai jos nusikratė elitai. Kaip matyti iš oficialios ir „nuomonių lyderių“ reakcijos į šį itin cinišką maitvanagaitės išpuolį nebuvimo, elitai jos kratosi ir šiandien.
Tad jei ne aš, tai kas?
Norite Būti Vanagais? Skriskite aukštai.
O šita vištaitė, atsiprašau, vanagaitė dar laisvėje?! Ir iš jos dar neatimta Lietuvos pilietybė?! Keista…
Kodėl su atsiprašymu, jei ji save pristato : ‘Višta strimėlės galva’.
Atsiimu atsiprašymus. Beje, šitą asabą pažįstu labai seniai. Anksčiau buvo kvaila, o dabar – dar kvailesnė.
Nea…
Jai ruošiamasi įteikti Dušanskio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių ir
dar vieno didžiavyrio garbės žmonos titulą
Ne veltui Profesorius ją pavadino Dušanskiene… Kad žinotumėte, kaip man gaila jos tėvelių, pagimdžiusių ir užauginusių tokią išsigimėlę…
Tai kas inicijuos kreipimąsi į generalinę prokuratūrą dėl mirusiojo atminties paniekinimo ir šmeižto???? Kai vyko ūso byla, tai kažkas inicijavo bylą prof.Bloznelytei , kuri be jokių įrodymų, buvo nuteista.O ši vanagė, dergianti savo lizdą ir atvirai besityčiojanti iš šventųjų kankinių turėtų būti teisiama ir išvyta iš Lietuvos pas savo tautiečius.
Medžiagą rengti gali imtis tik gerai teisiškai pasikaustę teisininkai. Reikia turėti galvoje, kad kitai pusei atstovaus stiprūs ir gerai finansuojami advokatai. O kol jie rengs medžiagą, galima rinkti parašus po kolektyviniu ieškiniu. Jei pati PROKURATŪRA NEJAUČIA PAREIGOS GINTI VIEŠĄJĮ INTERESĄ.
Manau, pasirašys kiekvienas, juolab tie, kieno tėvai, seneliai, tolesnė giminė tyliai vykdė žmogišką pareigą gelbėti tuos, kam grėsė pavojus. Todėl jie niekam nė nesiskelbia, nes ne dėl garbės, ne dėl medalių tai darė – jautė vidinę pareigą.
Gerb. Žemyna, būkime blaivūs ir turėkime omeny, kad niekam iš teisininkų ir politikų nerūpi ginti Lietuvos interesų, visas klanas yra perdėm iš sovietinio partinio – ūkinio aktyvo savo kilme.
Piliečių akcijos, piliečių budrumas ginant Lietuvos interesus tegali būti ir duoti kokią nors apčiuopiamą naudą tokioje gynyboje.
Neturėkime iliuzijų – kaip 1940.06.15 Lietuvos vyriausybė suėmė Vokietijos pasienyje K. Skučą ir A. Povilaitį ir perdavė SSSR sunaikinimui, taip ir dabar elgiasi Lietuvos vyriausybė – prieš Lietuvą pasisakantys yra garbstomi ir jų nusikalstama propagandinė veikla vyksta tylomis pritariant.
Parašytų kas straipsnį apie R. Vanagaitės klastotes, atskleidžiant iki pašaknų (radikaliai), tai tuoj prasidėtų teisminiai procesai.
‘Tvankstai’, nuolatos juodini Lietuvą, valdžią, lietuvius………………
,,…taip ir dabar elgiasi Lietuvos vyriausybė – prieš Lietuvą…”
Įdomiai paties mintys reiškiasi – kai stumiama QWX, tai Kemblys prieš Lietuvos briuselizaciją, kai dangstoma R. Vanagaitės antilietuviška veikla Lietuvos vyriausybių, tai Kemblys patyli, kai pasakau palygindamas prieškario vyriausybės nuolaidžiavimus SSSR, netgi A. Merkio pataikavimus įsiteikiant – suimant K. Skučą ir A. Povilaitį jo ūkyje prie Žygaičių, vietoj pranešimo telefonu – ‘bėkit’, siena su Vokietija buvo čia pat.
Įsiteikinėjimas kitiems visada vyksta savo lietuvių tautos sąskaita : ar tai būtų Jogaila, ar J. Pilsudskis, ar A. Merkys, ar S. Skvernelis su QWX, ar su R. Vanagaite – reikia įsiteikti ir Rusijai, ir Izraeliui, ir kiekvienam ž…, kuris lietuvius niekinamai šmeižia ž..šaudžiais.
Atmink, Kembly, tai yra tik vyriausybės pataikavimų svetimiems atskleidimas, tam reikia ir išmanymo, ir drąsos pūsti prieš palankių ir teisingų vyraujančių nuomonių vėją.
Sureikšmini kažkokią Vanagaitę, kad galėtum toliau juodinti Lietuvą?
Tų vanagaičių kaip prišikta, kasdien sklaidosi žiniasklaidoje nebaudžiamai niekindami Lietuvą ir lietuvius ir tokių Varšuvos, Maskvos, Briuselio mylėtojų daugybė, jų sąrašas tikrai netrumpas būtų, jų skiedalais užkišamas spaudos plotas, eterio laikas.
Įdomiai, Kembly, mane pradedi spausti kaip tikras čekistas – juodini Lietuvą (tada sakydavo – tarybinę Lietuvą). Tada irgi vyriausybę nebuvo galima kritikuoti – tai buvo ‘buržuazinių nacionalistų inspiruotas tarybinės santvarkos šmeižtas’.
Kone žodis žodin atkartoji, Kembly, čekistų kalbas. Nekeista ?
Blogiau tau tas ‘Kemblys’ ir už ,,čekistą”, nes spaudžia ‘Tvankstą’ rašyti straipsnius… Straipsnius rašant reikėtų atsakyti už tai, ką rašai, ir pasirašyti savo vardu, pavarde… Pripažink, kad tavo paklodžių apimtys didesnės ir už pačius straipsnius. Kokia prasmė tiek rašyti, ar tau moka už tai, kad ‘alke’ skandini visus pokalbius?
Kembly, ar pačiam išvis žinoma, kas yra pokalbis ? Iki šiol kiek esu matęs Kemblio ‘dalyvavimo pokalbiuose’, tai didžioji dalis yra priekabiauti prie moterų, straipsnio autorių, aiškus vyro nepajėgties požymis. Ar Kemblys be savo narciziško besimėgavimo savimi, yra ką nors pasakęs kuriamojo, įsijungęs į pokalbį keliese – per 6 mėnesius to neteko patirti, skaitant straipsnių archyvą – vėlgi tas pat ir taip nuo 2011 metų.
Kemblį nepaprastai siutina bet kurio pasisakymas, jei jis praplečia akiratį, ką jau kalbėti, jei pasisakymas duoda žinių iš kurios tai srities, jei pasisakymas duoda daugiau, nei straipsnis.
Kemblys atropoja į Alką pasidriginti, pasityčioti, ypatingai iš moterų, ir dar vaizduoti save superaktyviu kvailiu, einantį Alko cenzoriaus pareigas, viską žinantį, ką galima pasakyti, nors pats to nežino – vis tas sovietinis čekisto įprotis – žinoti kur ką teisingai pasakyti.
Anekdotas : ‘spaudžia Tvankstą’ – kas kada mane gyvenime paspaudė, nebent užmušti bandė ne kartą.
Tokias nesąmones gali rašinėti tik moteris niekinantis vyras, tikras vyras žino, kad tikro vyro nepaspausi.
Juokdary, pasiskaityk ką pats rašei 🙂
Tvankstas:
2017 10 29 22:23 | IP adresas: 78.62.41.44
“Įdomiai, Kembly, mane pradedi spausti kaip tikras čekistas…”
Kembly, tavo veikla Alke yra tyčiotis iš žmonių, pradedant akademiku Z. Zinkevičiumi, kad nemoka lietuviškai kalbėti, rašyti, tęsiant ‘Saulės arkliukų’ moterimis, paprasčiausia savo kaimo berno proteliu bandai priekabėmis įrodyti sau savo protingumą – juk čekistai buvo mokomi taip sudirbti žmones, sukvailinti, man jaunam atsitiktinai teko gerti su pulkininku po statybos darbų, tai papasakojo apie tą ‘čekistinį braižą’, kaip bet kurį profesorių priversti atsiprašyti už savo neišmanymą.
Įdomiai, Kembly, gal tau ir nejučia, bet išlenda tavo čekisto ‘užgrūdinimas’ (zakalka).
Visada garsiai rėkiantis savo šūdu kitus teplioja.
Tarp kitko, Sąjūdžio laikais V. Čepaitis savo kalbėjimu man kėlė didžiausią įtarimą – šitas tikrai turi dirbti KGB.
Kaip dabar Lenkijoje su A. Macierewicz – lenda dokumentėliai, faktai juose sutampa su gyvenimo faktais.
Kaip ir Kemblys Alke – supercenzorius, žinantis kiek, kur ir ką teisingai galvoti ir kalbėti. Sisteminis tu žmogelis esi, Kembly.
Kembly, man K. Skučas yra mano kraštietis, mūsų krašte visada jo vardas ir pavardė žmonių tariama su ypatingu šventumu, kaip J. Lukšos – Daumanto, buvau girdėjęs dar sovietiniais laikais gandus iš jo bendrapavardžio (kaip didžiausia paslaptis, nejučia apsidairant aplinkui, ar niekas kitas nenugirs – tai buvo prieš gerus 40 metų), kad jį išdavė asmeniškai A. Merkys. Negalėjau patikėti.
Pasirodžius straipsneliui apie K. Skučo perlaidojimą prie Mauručių, pasidomėjau per gūglę, sužinojęs pašiurpau – amžinas lietuvio nuolaidžiavimas ir įsiteikimas svetimam suveikė gelbstint savo kailį A. Merkiui, apie kurį tiek gražių žodžių prirašyta, jis pats cituojamas kaip Lietuvos didžiavyris, visiškai slepiant ilgus metus K. Skučo ir A. Povilaičio suėmimą.
Šiandien Lietuvos premjeras slapčia geria alutį Lenkijoje su J. Kačynskiu, stumia QWX ir dar velniaižin ką stums vardan Lenkijos gerovės – tai kuo skiriasi A. Merkys su S. Skverneliu : mažmenomis ar didmenomis ?
Su Tvankstu tikrai eičiau į žvalgybą ar į mūšį.
Dėkui gerb. Gustavai, tai man įprasta girdėti iš žmonių, kurie mane bent kiek artimiau pažįsta, matyt, ne be reikalo mane baigiantį VISI taip kalbino tapti sovietiniu karininku, o labiausiai pristojo papulkininkis, Afganistane tarnavęs ir komisuotas – ‘tu niekada nepasiduosi gyvas, nors ir vienas šimto priešų apsuptas kovosi’.
Yra daug organizacijų prie KAM: Lietuvos kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga ir kt., jos privalo kreiptis į Gen. prokuratūrą dėl informacinio karo metu atsiradusių išdavikų nuteisimo ir ištrėmimo iš Lietuvos. Tarp kitko labai tiktų ištremti į Rusijos imperiją, nes jos teritorijoje anksčiau prasidėjo masiški įvairių tautybių civilių žudymai – štai kur jai reikia medžioti nusikaltėlius prieš žmoniją. Vokietijos naciai mokėsi iš bolševikų.
Lietuva gi vedė partizaninį karą prieš bolševikų okupacines karines grupuotes – tai buvo tik vienas būdas pasipriešinti okupacijai, nors galime prisiminti ir frontinį mūšį prie Sedos, kur Lietuvos kariai pasitiko raudonuosius šėtonus.
O tuo tarpu Seime zūhofas (kodėl tą tarakoną apskritai į Lietuvą įleidžia?) postringauja, kad komuniagų galabinimas irgi buvo halakaustas: https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/fDHKvvoScxg
Geriausia, jei ji nebeturėtų galimybės reikštis viešai: per MIP, per knygas ir per renginius. Visiškas ignoravimas. Visiškas šalinimasis nuo jos lyg nuo raupsuotosios. Lyg nuo pasiutusio šuns.
To nebus – purvasklaidai ji labai naudinga, nes gi “skandalas!” – o tai reiškia reitingus, reklamas, PINIGUS.
Ar jau „pasigėrėjote” jos vakariniu laišku Delfiui?
”Jei man kilę klausimai dėl Adolfo Ramanausko-Vanago viešumoje nuskambėjo kaip kaltinimai šiai labai tragiškai asmenybei, to tikrai neketinau daryti, sekmadienio vakarą išplatintame laiške, kurį gavo DELFI, tvirtina rašytoja Rūta Vanagaitė. Ji teigia nesanti tikra, ar Adolfas Ramanauskas–Vanagas yra herojus, kankinys, ar tiesiog aplinkybių palaužtas žmogus.”
Daugiau:
delfi.lt/news/daily/lithuania/r-vanagaite-to-tikrai-neketinau-daryti.d?id=76194497
Vėžys atbulas traukiasi. Tuoj paskelbs, jog kažkas jos pavardę pasisavino, nes ji apskritai šia tema nerašė…
Ar mes turime VSD ir Prokuratūrą? Ar jos pajėgios sutramdyti vanagaites ir į jas panašius priešo agentus? Kuo mūsų specialios tarnybos užsiima? Kodėl po mūsų šalį laisvai kursuoja Zurofas ir kiti Dušanskio sėbrai?
Tai neįmanoma, nes Lietuvos vadovų noras yra įtikti Varšuvai ir Briuseliui, tai jokie šiandienos skučai ar povilaičiai negali praeiti pro šiandienos merkių filtrą, tam yra nužudomi kaip V. Pociūnas.
šiandien žiniasklaidoje šiek tiek praskleidė uždangą ir pasakė, kad Vanagė yra artima Zurofui visapusiškai. Šis gi ilgai dirbo Rusijos oligarcho finansuojamoje “pasaulio antifašistų” organizacijoje. Akivaizdu, kad Vanagės paistalai buvo kryptingas veiksmas juodinant Lietuvą. Ir jos pasisakymai Rusijos forume , apsimetus durnele-irgi kryptingi. Žodžiu, ji yra juodasis metraštininkas, rašantis pagal svetimųjų diktatą
Labai geras ir laiku parašytas straipsnis. Gaila, bet smagiai tyli tokie”aktyvus” santaros-šviesos korpuso dalyviai ir vadovai. O per “Svobodos” radija toliau savo metodinę propogandą skleidžia vanagaitė, kaip ir ankščiau panašu darbą atlikdavo Donskis, ir kiti veikėjai.