Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.
Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug 4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios
milžinės stadiją. Tuomet ji smarkiai išsiplės ir Žemėje, dėl nepaprastai aukštos temperatūros negalės gyvuoti jokia gyvybė. Užteks ir vieno milijardo metų, kad Žemėje, pakilus temperatūrai, išgaruotų visi vandenynai ir prasidėtų masinis rūšių nykimas.
Žinoma, jog Saulės sistemoje, skrieja begalė kosminių akmenų – asteroidų – taip pat keliančių didelę grėsmę gyvybei, nes susidūrus su didesniu asteroidu, mūsų lauktų sunaikinimas. Tačiau, yra ir daugiau priežasčių, skatinančių ieškoti tinkamos žmonijos gyvenimui vietos: klimato kaita, masinių susirgimų ir branduolinio karo grėsmė.
Šiuo metu, Marsas atrodo patraukliausia vieta naujos žmonių gyvenvietės kūrimui. Jis gana netoli (kas dvejus metus priartėja prie Žemės per 55 mln. km) ir jame yra gausu mums reikalingų medžiagų – vandens, deguonies, azoto ir kt. Venera, nors mums artimesnė (iki jos – 38 mln. km), tačiau nelabai svetinga planeta. Paviršiuje tvyro pragaištingas karštis (apie 460 °C), jos atmosfera šimtą kartų tankesnė ir nuodinga, kartais ten lyja sieros rūgštimi.
Kelionių į Marsą sumanymas ypač patraukė išeivio iš Pietų Afrikos – Elono Musko – dėmesį. Jis panoro sukurti visą žmonių gabenimo sistemą (angl. Mars colonial transport system). Pradinę sistemą žadama pristatyti iki 2030 metų. E. Muskas mano, kad daugybė erdvėlaivių kartą per dvejus metus pasuks Marso link. Galutinis tikslas – Marse sukurti milijono žmonių gyvenvietę, galinčių save išlaikyti be jokios pagalbos iš žemės.
Pagrindinės bėdos, kurias teks spręsti naujakuriams, bus žmonių aprūpinimas oru, maistu, vandeniu ir energija. Bene didžiausia bėda, bus stiprios, saulės skleidžiamos bangos, kurios, per retą Marso atmosferą prasiskverbia iki paviršiaus ir kelia didelę grėsmę bet kokiai ten esančiai gyvybei.
Žinoma, galutinis tikslas yra pertvarkyti visą planetą taip, kad joje būtų galima gyventi be apsauginių kostiumų. Manoma, jog Marsą paversti žalia, gyvybei tinkama planeta, prireiks ne vieno tūkstančio metų. Pirmosios žmonių kartos tikriausiai turės gyventi vulkaninės kilmės olose, kurios saugos jų namus nuo grėsmingų Saulės skleidžiamų bangų.
Šiuo metu, Marso paviršiuje darbuojasi du amerikiečių robotai – „Opportunity“ (nuo 2004 m.) ir – „Curiosity“ (nuo 2012 m.). Šių aparatų tyrimai padės geriau suprasti, iš ko sudarytas Marso paviršius, o tai labai svarbu pirmiesiems žmonėms, savo gyvenvietes ketinantiems kurti iš ten esančių išteklių.
Naujausias NASA įrankis – „Mars2020“ roveris, jau netrukus turėtų prisijungti prie Marso robotų. Jo tikslai panašūs – tirti raudonosios planetos paviršių ir ieškoti gyvybės pėdsakų. Šios užduoties metu, ruošiamasi ištirti ir kelias naujas technologijas, leisiančias žmonėms išgauti deguonį iš šimtą kartų retesnės nei Žemės atmosferos, kurios sudėtyje yra net 96 % anglies dvideginio.
„SpaceX“ įmonės vadovas E. Muskas žada, jog pirmieji žmonės turėtų išskristi į Marsą kito dešimtmečio pradžioje, tačiau tokie jo tikslai susilaukia įvairių abejonių. Nemažai mokslo bendruomenės narių mano, jog prieš tai reikėtų siųsti robotus, kurie paruoštų namus pirmiesiems žmonėms ir pastatytų būstines, o tik tuomet ten keliauti galėtų žmonės.
E. Muskas linkęs bandyti vardan našumo. Kad ir kaip puikiai sekasi mūsų robotams, pavyzdžiui marsaeigiui – „Opportunity“, kuris jau net 13 metų viršija savo numatytą gyvavimo trukmę, manoma, jog žmogus tą patį darbą galėtų atlikti per vieną dieną. Taigi nusiuntus pirmuosius žmones, darbai vyktų žymiai veiksmingiau. Stebint „SpaceX“ ir kitų įmonių pažangą, peršasi išvada, jog gan greitai kosminių kelionių srityje mūsų laukia smarkūs pokyčiai.
Maža smulkmena skrydžiams į Marsą – kosminėje erdvėje per mėnesį žmogus praranda apie 2% kalcio, nuo ko suminkštėja kaulai, po keliolikos mėnesių žmogus jau negali atsistoti ant kojų. Grįžę iš kosmoso žmonės yra atsargiai išnešami ir ligoninėse atstatomas kalcis kauluose.
Negi Marse žmonės šliaužios su astronautų/ kosmonautų/ taikonautų apranga ir tada kaip pajėgs įšliaužti į erdvėlaivį sugrįžimui į Žemę ?
Kosminėje erdvėje kalcis prarandamas dėl nesvarumo būklės? Gal dėl Marse kaulai kažkiek sutvirtės?..
‘Tvankstai’, iš kur tu viską taip gerai nusimanai?
Baisi baisi klaida: VISATOS erdvėje 🙁
(Čia per tave ‘Tvankstai’ suklydau – atkentėsi, jei kada susitiksime, žiauriai žiauriai.)
Grąsini, Kembry.
Žinoma, tau jau nieko daugiau nelieka, nusileidi ten, kur esi kilęs ir slepi savo žmogėdriškas aistras.
Esi čia išsineršėliu – puošmena Alke, impotencija kamuoja, jokios erekcijos ir tuo labiau ejakuliacijos ?
Tai va, susitikom, ir tu jau atkentėjai 🙂 🙂 🙂
Manau , kad vietiniai, marsiečiai, visus ateivius išmarins, o jų suminkštėjusius kaulus pasiūs namolio.
Betgi tikrai – kaip čia mes taip apsižioplinom? Juk yra dar planetų, kurių mes dar neužvertėme sąvartynais, o jei kur kur dar ir kažko, panašaus į vandenį esama, tai mes jo dar neužteršėme. Skubėkime, kad kiti mūsų neaplenktų…
Mokslininkė Inga Popovaitė po dviejų savaičių gyvenimo „Marse“: norėjosi pasilikti
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ingos-popovaites-patirtis-kaip-isgyventi-lyg-marse-be-duso-ir-su-maistu-is-milteliu-mokslininke-inga-povaite-po-2-savaiciu-marso-salygomis-norejosi-pasilikti-56-1582100?copied