Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) – didžiausia Lietuvos gydytojų organizacija, vienijanti apie 70 proc. šalies gydytojų, – šiemet švenčia 100 metų organizacijos įsteigimo sukaktį (1924 m. spalio 22 d. „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta apie jos steigimą).
LGS šimtmečiui paminėti skirtas ypatingas renginys vyko 2024 m. gruodžio 13 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Susirinkusius 500 LGS narių ir svečių džiugino šiai progai parengta ypatinga Kauno valstybinio muzikinio teatro programa su orkestru.
Susirinkusius LGS narius nuotoliniu būdu pasveikino Jo Ekselencija Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Gyvai renginyje sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas. Taip pat ir sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius akademikas prof. Rimantas Benetis.
LGS ištakos siekia Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 m. ir vos 286 gydytojus, kuriems jaunoji valstybė buvo pavedusi neįmanomą užduotį – pareigą rūpintis 2,7 mln. tuometės Lietuvos gyventojų sveikata.
Nebuvo gydytojų ir priemonių, nebuvo finansų, nebuvo politikos, valstybės pareiga rūpintis gyventojų sveikata skambėjo kaip nerealistinis sumanymas. Todėl vienintelis būdas gydytojams buvo vienytis ir kurti. Šiam tikslui praktikuojantys gydytojai susibūrė ir 1924 m. įsteigė LGS – gydytojų bendrystės ir sumanymų lopšį.
LGS pirmuoju valdybos pirmininku buvo išrinktas daktaras Jonas Staugaitis, kuris buvo ne tik organizacijos vadovas, mokslinio žurnalo „Medicina“ redaktorius, bet ir Lietuvos Steigiamojo Seimo narys – pirmasis vicepirmininkas, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo pirmininkas.
Tarpukario organizacijoje buvo iškeltos visuomenės sveikatos svarbos sumanymai ir problemos. Jos paskatino ligonių kasų steigimą, gydytojų rengimą, ligoninių tinklo plėtrą, draudžiamosios medicinos atsiradimą.
Dėl gydytojų vienybės per 20 tarpukario metų pavyko sukurti tuomet Europos valstybių lygį atitinkančią šalies sveikatos sistemą.
Paskutiniais tarpukario metais sveikatos apsauga Lietuvoje žengė koja kojon su kitomis Europos valstybėmis. O LGS ir jos valdybos nariai aktyviai dalyvavo kuriant šią sistemą, rengiant ir priimant nemažai įstatymų.
Sovietams okupavus šalį, organizacijos veikla išliko, ją puoselėjo iš šalies pasitraukę gydytojai. Lietuvos gydytojams išeivijoje teko misija sovietmečiu išsaugoti bendrystės sumanymą.
Lietuvos gydytojai buvo pirmieji Sąjūdžio šaukliai, 1989 m. dar iki Nepriklausomybės paskelbimo rinkęsi į VI Lietuvos gydytojų suvažiavimą, kuris atkūrė LGS.
Vėl susibūrę jie norėjo padėti bundančiai Lietuvai, turėjo laisvos šalies viziją, sukūrė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos koncepciją, kuri tapo rytojaus pamatu. Griuvo sovietinė sistema, gydytojų rankomis kūrėsi nauji profesijos standartai, šiuolaikinės medicinos mokslas ir mokymas, naujoviška europinė sveikatos sistema.
Šiandien Lietuvos gydytojai – Europos gydytojų šeimos nariai ir lyderiai, o jų organizacija – LGS – ne tik atstovauja gydytojams ir gina jų profesinius ir socialinius interesus, bet ir aktyviai dalyvauja formuojant sveikatos politiką.
LGS 100 metų jubiliejaus proga 2024 m. spalio 22 d. Lietuvos paštas išleido asmeninį pašto ženklą – Lietuvos gydytojų sąjungai 100 metų.
Pašto ženklas įamžina organizacijos simbolį, LGS vėliavą, kurioje vaizduojama organizacijos simbolika. Pašto ženklo dizaino autorius – Tomas Dragūnas.
Taip pat šiemet Lietuvos monetų kalykla išleido jubiliejinį sidabro medalį, skirtą LGS 100 metų sukakčiai, dizaino projektų autorius – Tomas Dragūnas.
Renginys Kauno muzikiniame teatre – skirtas padėkoti organizacijos nariams už profesinę bendrystę, kurioje gimę pažangiausi sumanymai ir vizijos virto 100 metų Lietuvos sveikatos sistemos, medicinos ir šalies istorija.
