Kasdien artėja lemtingų Lietuvai 1918-ųjų metų dienų sukaktys. Vasario 16-osios, kai Didžioji Lietuva paskelbė atsiskirianti nuo valstybinių ryšių, kurie ją siejo su Rusija ir Lenkija. Su Vasario 16-tąja politiškai sietina ir Lapkričio 30-oji. Tuomet Mažoji Lietuva Tilžės Aktu deklaravo tvirtą siekį pasitraukti iš Vokietijos imperijos ir susijungti su Didžiąja Lietuva. Š. m. rugpjūčio 1-ąją buvo atidengta atminimo lenta Mažosios Lietuvos žurnalistui, „Tilžės keleivio“, „Pajūrio sargo“ ir kitų spaudos leidinių redaktoriui, lietuviškos spaudos platintojui, Lietuvių literatūros draugijos nariui, komiteto Kristijono Donelaičio paminklui statyti ant Rambyno kalno nariui ir, pabrėžtina, Tilžės Akto signatarui Jurgiui Arnašiui.
Jurgis, ūkininkų Martyno Arnašiaus ir Katrinos Vanagatės sūnus buvo tautiškai susipratęs lietuvis, spausdintu žodžiu viešinęs Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų) problemas, siekęs gimtosios kalbos išsaugojimo. Pasirašęs Tilžės Aktą, jis pritarė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos konstavimui, kad yra pralieta daug „lietuviško kraujo dėl Prūsijos ir Vokietijos“, o „atsidėkota naikinant (lietuvius) tautiškai, žudant lietuvių kalbą“.
Taigi, pritarta Tarybos padarytam sprendimui: „Todėl mes skiriamės nuo Vokietijos: nebuvo ji mums kaip motina, bet kaip kieta, neširdinga ir svetima pamotė“.
„Todėl aš kaip nonsensą, ar net kaip panieką Tilžės Akto signatarams, priimu ėmusią sklandyti idėją atstatyti Klaipėdoje militaristinį Borusijos (t.y. vokiškos Prūsijos valstybės) paminklą.“
Tilžės Aktas iš dalies buvo realizuotas tik įvykus 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimui. Radikalėjant vokiečių nacionalizmui Karaliaučiaus krašte, Jurgiui Arnašiui 1924 m. teko su šeima persikraustyti iš Tilžės į lietuvėjančią Klaipėdą. Čia jis tapo Lietuvos kariuomenės rėmėjų draugijos nariu, aktyviai dalyvavo lietuviškame gyvenime, tautiškai išauklėjo savo sūnų Valterį, vėliau tapusį principingu Klaipėdos teisininku.
Šio Arnašiaus sūnus Klaipėdos universiteto profesorius religiotyrininkas seniai svajojo įamžinti savo senelio atminimą. Dabar ši svajonė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriaus rūpesčiu ir pastangomis išsipildė.
Atminimo lentos Jurgiui Arnašiui atidarymo iškilmės vyko prie seno Jūros g. Nr. 1 namo, kuriame J. Arnašius 1924-1934 yra dirbės teismo vertėju. Iškilmes lietuviška birbyne pradėjo ir užbaigė Klaipėdos universiteto Džiazo muzikos katedros prof. Pranciškus Narušis. Ją vedė žinomas aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas. Platų įžangos žodį tarė atminimo lentos teksto autorius MLRT Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas. Atsiminimais dalinosi signataro vaikaitis pof. H. Arnašius. Kalbėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos narys dr. Vytautas Čepas, Pagėgių vicemeras Sigitas Stonys, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Klaipėdoje Reinholdas Moras ir MLRT pirmininkas Vytautas Šilas.
Visi kalbėjusieji prisiminė politiškai svarbiausią Jurgio Arnašiaus poelgį – jis buvo vienu iš 24 drąsuolių Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narių, pasirašiusių Tilžės Aktą. Skoningai sukurtos atminimo lentos autoriai yra skulptorius Rimantas Eidėjus ir architektas Adomas Skiezgėlas, beje, rengiantys dar vieno Tilžės Akto signataro (ir Fuldos Akto signataro!) Valterio Didžio atminimo lentą. Laukiama finansinės paramos iš visuomenės ir V. Didžio palikuonių Australijoje. Tuomet ši turėtų atsirasti dar iki š.m. lapkričio 30-osios (Tilžės Akto dienos).
Didelė garbė Klaipėdos kraštui išauginusiam neeilinę asmenybę, Tilžės Akto signatarą Jurgį Arnašių. Ši Atminimo lenta yra pagarbos ženklas jam, primins mums ne tik jį patį, bet ir primins Tilžės Aktą, kurio 100 metų sukaktį kitais metais švęsime. Tikrai švęsime!
