Kiekvienas vairuojantis automobilį, naudojasi serviso paslaugomis. O ar susimąsto koks tolimesnis senų, nusidėvėjusių automobilių detalių likimas? Kur iškeliauja ir kuo virsta senos padangos, alyva, akumuliatoriai, filtrai ar plastiko atliekos?
Nebenaudingos, atitarnavusios medžiagos, atliekos, šiukšlės – tokie „epitetai“, taikomi panaudotoms ir jau nebetinkamoms naudoti transporto priemonių dalims, nedaug tepasako apie jų naująsias galimybes. Tačiau beveik visoms surūšiuotoms ir tinkamai apdorotoms atliekoms uždegama „žalia šviesa“ dar kartą prisikelti – specialiose gamyklose jos perdirbamos ir galiausiai paverčiamos nauju tinkamu naudoti gaminiu. Nuolat ratu besisukantis ciklas nesustoja, o automobilių atliekų tarša aplinkai tampa minimali.
Lietuvoje neperdirbama
„Autogamintojų ir importuotojų asociacijos“ direktorė Rita Zdanevičienė pasakoja, kad Lietuvoje automobilių atliekos yra surenkamos, rūšiuojamos, atskiriamos jų sudedamosios dalys, kartais smulkinamos dėl mažesnių transportavimo kaštų. Tolimesnis etapas, kai atlieka perdirbama, jai galiausiai virstant nauju produktu, Lietuvoje – greičiau išimtis nei taisyklė. Pavyzdžiui, šiai išimčiai priklauso Lietuvos gamintojai, kurie iš elektrolitų, sudedamosios akumuliatorių dalies, ėmė gaminti chemines trąšas. Vis tik lygiuotis į panašias perdirbimo technologijas kiti gamintojai neskuba. Kol kas beveik visos kitos atliekos iškeliauja į užsienį. Technologijos investicija – brangi, o Lietuvos rinka – per maža, taigi, dalį atliekų tektų įsivežti iš kitų šalių.
Iš seno produkto – į naują
Pagrindinės sukaupiamos transporto priemonių atliekos: alyva, akumuliatoriai, alyvos, kuro bei oro filtrai, amortizatoriai, padangos, įvairūs plastikai. Anot R. Zdanevičienės, dažniausias jų panaudojimas – pritaikius tam tikrą technologiją vėl išgaunamas pirminis produktas. Iš alyvos vėl galima gauti tos pačios paskirties alyvą, iš akumuliatorių plastiko dalies vėl gaminami akumuliatoriai, iš nudėvėtų amortizatorių metalo – amortizatoriai ir t.t.
Tačiau yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, didžioji dalis alyvos, kuri surenkama ir rūšiuojama Lietuvoje, vėliau eksportuojama į alyvos perdirbimo gamyklas užsienyje, išties yra perdirbama į bazinę alyvą, ją atitinkamai papildžius tam tikrais priedais. O štai prastesnės kokybės alyva virsta alternatyviu skystu kuru, kuris dažniausiai naudojamas laivų ar elektros pramonėje. Šis kuras yra šiek tiek pigesnis nei gautas iš pirminės naftos.
Nėra ir vienintelio akumuliatorių perdirbimo būdo, nes prieš transportuojant jis išskaidomas į sudedamąsias dalis: plastiko korpusą, elektrolitus ir švino plokšteles. Tik tada atliekos atitinkamai paskirstomos į jų perdirbimu užsiimančias įmones. Plastikiniai korpusai antriniame perdirbimo etape vėl virsta akumuliatorių korpusais, iš švino plokštelių vėl išliejamos naujos, naudoti tinkamos plokštelės, o iš elektrolitų gaunamos cheminės trąšos.
Panašiai suskaidomi ir amortizatoriai – į alyvą ir metalo dalį. Iš tepalo, kuro bei oro filtrų atskiriama alyva, metalas ir filtrinė medžiaga. Metalas išvežamas į didžiąsias Europos metalo liejyklas, kuriose vėl gaminami produktai, o filtrinė medžiaga panaudojama tik kaip kuras energijai gauti, ją sudeginant pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose.
Vienus didžiausių automobilinių atliekų kiekius sudaro padangos. Lietuvoje kol kas taip pat vyksta tik pirminis padangų apdorojimo etapas: padangos surenkamos, apdorojamos, susmulkinamos ir supresuojamos dėl pigesnių transportavimo kaštų ir išvežamos į užsienį. Ten jų laukia dvejopos panaudojimo galimybės: produktui arba energijai gauti. Pirmuoju atveju iš padangų gali būti gaminamos įvairios guminės, pavyzdžiui, kelių ženklinimo, detalės, sporto, žaidimo aikštelių kiliminės dangos ir kt. Gamyklos, naudojančios padangas kaip kurą energijai gauti, kartais pritaiko jų pelenus tam tikrų mišinių gamybai, pavyzdžiui, kelių asfalto klojimui.
Sąvartynuose automobilių atliekų turėtų nelikti
Galimybė ateityje ir Lietuvoje dalį atliekų panaudoti alternatyviam kurui – visiškai reali. Vis tik specialistai primena, kad toks grynas atliekos panaudojimas atliekų tvarkymo hierarchijoje yra tarsi „laipteliu žemiau“ nei jos perdirbimas į naudoti tinkamus produktus. Jei padangos naudojamos kurui, iš jų gaunama energija tiesiog „paleidžiama į orą“ – atliekos produkto pavidalu atgal nebegrįžta, uždaras ciklas sustoja. Tačiau ir tai – gerokai draugiškiau aplinkai nei atliekų likučius tiesiog suversti sąvartynuose. Beje, į sąvartynus išmetamų, neperdirbamų automobilių atliekų procentas šiandien jau visai mažas. Numatyta, kad labai greitai net ir jo nebeliks. Alternatyva – nebetinkamos perdirbti automobilių dalys, pavyzdžiui, įvairūs plastikai, gumos, taip pat panaudojamos kurui. Atliekas susmulkinus gaunamas atitinkamo kaloringumo atliekų mišinys, kuris, priklausomai nuo to, ar jame yra pavojingų dalių, gabenamas į deginimo įrenginius, gaminančius šilumą arba elektrą. Gamybinių atliekų mažėjimo sąvartynuose tendencija šiandien jau yra akivaizdi.
Pavojingosios automobilinės atliekos: kaip jomis deramai pasirūpinti
Dauguma automobilių atliekų yra pavojingųjų atliekų sąraše: alyva, jos pakuotės ir ja suteptos pašluostės, akumuliatoriai, hidrauliniai amortizatoriai, tepalų, kuro ir oro filtrai, baterijos ir kitos savo sudėtyje pavojingų medžiagų turinčios automobilių dalys. Tokios atliekos bei pavojingomis atliekomis nelaikomos automobilinės atliekos (pavyzdžiui, automobilinės padangos), numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos, gali kelti didelį pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Tokias atliekas privaloma perduoti legaliam atliekų tvarkytojui.
„Autogamintojų ir importuotojų“ asociacija šias pavojingas atliekas iš gyventojų surenka organizuojamų akcijų metu. Daugiau apie organizuojamas akcijas – www.agia.lt
