Gyvūnai mieste: kaip reaguoti ir jiems padėti

Rugsėjis – ne tik rudens pradžia, bet ir metas, kai laukiniai gyvūnai dažnai išeina į kelius ir keliauja į miestus, miestelius. Ruošdamiesi žiemai jie ieško maisto, renkasi saugias poilsio vietas.

Į rūsius po namais jau skrenda uodai, atkeliauja tritonai ir rupūžės. Laikantis šiltiems orams, šie gyvūnai dar maitinasi, naktimis išeina į kiemus, daržus. Tokiu metu net ir judriausiose miestų vietose galima pamatyti ežius. Tiesa, dažniau juos regime jau žuvusius po mašinų ratais – vadinasi, kažkas važiavo neatidžiai ir ežius pražudė.

Aplinkosaugininkai gauna daug pranešimų apie lapes, mangutus, kiaunes. Šie plėšrūs žvėreliai gyvena ir veisiasi miestų žaliosiose zonose ir maitinasi ne tik natūraliu maistu, bet ir žmonių išmestomis maisto atliekomis. Kiekvienas toks šių žvėrelių pasirodymas pastebimas, žmonės skambina, teiraujasi – kaip elgtis, ką daryti, kas ir kaip galėtų sugauti šiuos gyvūnus. Labiausiai baugina žinojimas, kad lapės ir mangutai yra potencialūs pasiutligės sukėlėjų platintojai. Pastaraisiais metais oralinė šių žvėrelių vakcinacija praktiškai panaikino šį pavojų, tačiau žmonės dar yra atsargūs.

Ne mažiau sudėtinga miestuose, jų žaliosiose zonose gyvenančių stirnų, šernų, užklystančių briedžių situacija. Rudenį jų galima tikėtis pačiose neįprasčiausiose vietose.

Mieste pamačius ar sutikus laukinį gyvūną, jokiu būdu nereikia prie jo artėti, švilpti, persekioti. Daugiausia susidūrimų su transporto priemonėmis įvyksta kaip tik dėl tokios žmonių reakcijos, kai pabaidytas gyvūnas staiga puola į gatvę. Neretai taip susižaloja patys gyvūnai, atsitrenkę į langus, stiklines sienas, tvoras. Stambų laukinį gyvūną (pavyzdžiui, briedį) reikia „palydėti“ leidžiant jam pasirinkti saugų išėjimą į želdinius, žaliąsias zonas. Geras tokios situacijos sprendimas buvo priimtas šiemet Vilniuje, Neries upėje gelbstint briedį. Bet kuriuo atveju, visam procesui turi vadovauti vienas patyręs specialistas, jo nurodymu policija turi apriboti eismą gatvių atkarpose, taip išvengiant galimų skaudžių pasekmių.

Pamačius smulkiuosius plėšriuosius žvėrelius, paprastai prašoma juos sugauti ir išgabenti iš miesto. Deja, tą padaryti ne visada pavyksta. Savivaldybės, sudariusios sutartis su aplinką tvarkančiomis įmonėmis, viena iš sąlygų joms turėtų įvardyti specialių gaudyklių turėjimą ir mokėjimą su jomis dirbti. Mangutai, lapės, kiaunės yra medžiojamieji gyvūnai, tačiau mieste, ne medžioklei skirtoje teritorijoje, jų sugavimą (esant poreikiui – sumedžiojimą leistinais būdais) gali leisti Aplinkos apsaugos agentūra. Tokiu atveju savivaldybei reikia kreiptis su prašymu išduoti leidimą gyvūnų gausos reguliavimui ir surasti, kas šias priemones įgyvendins.