Ketvirtadienis, 28 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip burtažodis virto keiksmažodžiu

www.zurnalasmiskai.lt
2017-05-23 15:20:59
84
PERŽIŪROS
0
Miškas | Pixabay.com nuotr.

Miškas | Pixabay.com nuotr.

Miškas | Pixabay.com nuotr.
Miškas | Pixabay.com nuotr.

Ko siekiama Aplinkos ministerijos siūloma valstybinių miškų reforma?

Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus.

Neseniai jo drėbtelėta  ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius…100 eurų.

Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina  Raseinių miškų urėdą, Lietuvos urėdų tarybos pirmininką Antaną Kilčauską ir  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro  Miškų instituto direktorių  Marių  Aleinikovą.

A. Kilčauskas: Reforma neparengta ir revoliucinė

Antanas Kilčiauskas | Asmeninė nuotr.
Antanas Kilčiauskas | Asmeninė nuotr.

– Reforma – vieniems tai it burtažodis, kitiems, kaip ir man, vos ne  keiksmažodis. Jau tapo taisykle, kad įgavę teisę valdyti naujai atėję politikai stengdamiesi pasirodyti išmintingesni, veiklesni nei prieš tai buvę, verčiasi per galvą ir kuria kuo drastiškesnius revoliucinius scenarijus. Dar nė  vienos reformos nebuvo, nuo kurios nenukentėtų pirmiausia žmogus, nekalbant apie sukeliamą stresą ir diskomfortinę darbinę aplinką. Juk nėra taip, kad visose srityse iki šiol visi tik blogai dirbo, kenkė Lietuvai, tingėdami ar net vogdami.

Pasikeitimai vyko visur, taip pat ir valstybinių miškų sektoriuje. Ir tokia revoliucinė, neparuošta bei skubota reforma, kurią pateikė Aplinkos ministerija, gali privesti prie chaoso ir atnešti nepataisomą žalą žmonėms ir miškams.

Aplinkos ministerijos strateginis tikslas aiškus – įsteigti vieną įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir atleisti visus miškų urėdus. Tačiau taktikos nėra.

Taktika tai ir yra profesionalų atlikta išlaidų ir naudos analizė pagrįsta skaičiavimais. Dar geriau jei būtų ir alternatyvių variantų, kurie įgalintų atlikti palyginimus. Viso to kažkodėl bandoma išvengti. Gal gali pasakyti – kodėl?

Lietuva ėmė dairytis į Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją. Šiose šalyse žymiai didesnis miškingumas, mažesnis vidutinis gyventojų tankumas, miškuose vyrauja monokultūros. Todėl  šiose šalyse labiau tinka vadinamas skandinaviškas miškininkavimo modelis. Lietuvai reikėtų orientuotis į vadinamą Vakarų Europos miškininkavimo modelį kaip Lenkija, Vokietija, kuris turi labiau išreikštus intensyvios miškininkystės bruožus ir reikalauja didesnių žmogiškųjų resursų.

Tačiau netgi ir Latvijoje bei Estijoje valstybinių miškų valdymo reformai įgyvendinti buvo skirta 3-4 metai, pradedant įvairia analize bei skaičiavimais ir keičiant valdymo struktūrą etapais.

Vyriausybės kalbos, kad bus įgyvendinama regioninė politika, mažinamas nedarbas ir emigracija, tėra tik lozungai, bent pagal Aplinkos ministerijos numatomą valstybinių miškų valdymo pertvarką.

M. Aleinikovas: Remiuosi H. Fordu, kuris yra pasakęs: „Vizija be plano – tiesiog haliucinacija

Marius Aleinikovas | Asmeninė nuotr.
Marius Aleinikovas | Asmeninė nuotr.

– Turbūt beveik niekas neabejoja, kad reformų tiek miškų ūkyje, tiek ir kitose Lietuvai svarbiose srityse reikia. Jokia sistema ar įmonė, visiškai nieko nekeičiant, amžinai tikrai neveiks tobulai. Tačiau negerai, kai reformos pradedamos rimtai joms nepasiruošus – kai trūksta net aiškios vizijos ir tikslų. Šiuo metu yra susiklosčiusi padėtis, kad nevyksta ir neskatinamos esminės ir argumentuotos diskusijos šiuo klausimu – dažniau girdimi tik jausmingi teiginiai, tarpusavio kaltinimai ir pan. Beveik nieko nedomina ir mokslo institucijų ar jų specialistų nuomonė. Kiek tenka dalyvauti mokslininkų tarpusavio diskusijose, jose išryškėja, kad ir čia kol kas nėra vieningos nuomonės, koks miškų urėdijų valdymo pertvarkos variantas būtų Lietuvai priimtiniausias – ar viena įmonė, ar devynios urėdijos, o gal, pavyzdžiui, kokios 32 miškų urėdijos… Tai beveik savaime suprantama – mokslininkus įtikina skaičiais, dėsningumais grindžiami argumentai, o ne deklaracijos ar jausmingi teiginiai. O būtent aiškių reformos tikslų ir  įtikinamų argumentų arba skaičiais grindžiamų išvadų mes kol kas labiausiai pasigendame. Ir tikriausiai ne tik mes.

Dabar visuomenei pateikiami skaičiai, kad po reformos sutaupysime 13 mln. eurų, ar panašiai, tačiau nepateikiamas šių skaičiavimų pagrindimas. Labai svarbu prieš įgyvendinant reformą įvertinti socialines pasekmes. Visgi miškų urėdijos yra svarbios savivaldybėms, kurios yra toliau nuo stambesnių miestų. Miškų urėdijos yra vienos iš stambesnių, mokesčius į valstybės biudžetą mokančių verslo įmonių, kurios įdarbina ne tokį jau menką skaičių darbingo amžiaus ir aktyvių žmonių. Vykdant socialiai orientuotą politiką reikėtų tai įvertinti ir skatinti šią tendenciją.

Be to, strateginio pobūdžio sprendimų priėmimas – tai tik pati bet kurios reformos pradžia. Tikroji reformos sėkmė tikrai priklausys nuo daugelio tolesnių, detalesnių sprendimų. Tikrai pagrįstai parinkus geriausią reformų variantą galima ją padaryt labai protingai, kad viskas funkcionuotų labai gerai, būtų sutaupytos lėšos, nenutrūktų darbai miškuose ir t.t. Tačiau gali nutikti ir priešingai – jei tie kiti sprendimai bus nepakankamai gerai apgalvoti, galima sulaukti daug problemų ir iš esmės sugadinti strateginį sprendimą.

Esminiai sprendimai dėl reformų tikrai turi būti priimami pakankamai greitai. Ypač jeigu jau paskelbėme reformos pradžią. Negalima sukurti permanentinio laukimo, nežinomybės situacijos, ypač kai tenka laukti neaiškių  pokyčių. Tuomet prasideda įvairios ateities prognozių interpretacijos, viskas „apauga“ įvairiausiais gandais, atsiranda netikrumo jausmas, baimė dėl ateities ir pan. O tada ir noras rimtai dirbti daugeliui žmonių stipriai sumažėja…

O pats įvykdymas, ko gero, reikalauja nemažai laiko. Jei esminės pokyčių vizijos ir strategija jau sukurtos (o jų dar ir dabar, atrodo, nėra – bent tai, kas mums žinoma, tikriausiai galima pavadinti tik metmenimis ar panašiai), tuomet reikalingas aiškus veiksmų planas.

H. Fordas yra pasakęs: „Vizija be plano – tiesiog haliucinacija“. Planas, numatantis aiškius pokyčių etapus, funkcijų perdavimą, perėmimą ir pan. Atsižvelgiantis į galimybes: ką jau turime, ką reikia sukurti ir per kiek laiko tai įmanoma, kad reformuota sistema sėkmingai funkcionuotų. O jau po to – paties plano įgyvendinimas. Kartais jį net ir koreguojant. Visam tam tikrai prireiks laiko. Kiek – sunku pasakyti, kol minėto plano nematome. Bet ar yra didelis poreikis labai skubėti? Padėtis valstybiniame miškų ūkyje nėra bloga, kad reikėtų kažką skubiai gelbėti, „lėkti strimgalviais“ ar panašiai.. Kuo geriau viską apgalvosime, numatysime, tuo mažiau klaidų padarysime. „Devynis kartus pamatuok, tik tada kirpk…“.

Žinoma, pertvarką atlikti  įmanoma ir be rimtos profesionalų analizės.  Bet ar tuomet rezultatai bus geri? O jei rimtai, tai tiek strateginių sprendimų priėmimui, tiek ir reformos veiksmų plano sukūrimui profesionali analizė būtina. BŪTINA. Ir ją, kaip ir mokslinius tyrimus, reikėtų pradėti nuo šaltinių analizės. Tik šiuo atveju tai būtų ne jau atliktų tyrimų duomenų nagrinėjimas, o kitų šalių patirties vertinimas. Aplink juk yra daug ir įvairių pavyzdžių, patiems visko kurti „nuo nulio“ ar „išradinėti dviračio“ tikriausiai ir nereikia. O ar tikrai žinome, kurie iš tų galimų pavyzdžių geriausi ir sektini, o kurie – ne?

Bendriausius dalykus tikriausiai žinome, praeityje tokio pobūdžio analitiniai darbai buvo vykdyti. Tačiau tie darbai buvo daugiau skirti bendriausių sprendimų kaimyninėse šalyse, įvertinimui, beveik nesigilinant į smulkesnes detales (o jos dažnai net svarbesnės už bendruosius sprendimus ar požymius!). Ir internete ženklios dalies tokios informacijos tikriausiai nerasime – teks ieškoti kitokiais būdais. Toliau būtina profesionali visos informacijos, panašumų ir skirtybių, jų priežasčių analizė, tik po to – išvados, kas iš tikro geriausia ir galima pritaikyti pas mus. Pritaikyti atsižvelgiant į mūsų sąlygas (verslo aplinka, teisinis reglamentavimas, mokesčiai, socialinės sąlygos, tradicijos ir kiti svarbūs veiksniai). Nerasime visiškai tinkamų pavyzdžių – teks pridėti ir savos kūrybos. Žinoma, kad visa tai gali padaryti tik šią sritį (sritis) išmanantys specialistai. Ir tikriausiai būtų geriausia, kad būtų dirbama kartu, o ne atskirai.

Vien tik Miškų institutas tikrai nesiimtų šios užduoties.  Tokiam darbui reikalingi tiek miškų ūkio, tiek ir valdymo, ekonomikos specialistai. Miškų politikos, valdymo, miškų ekonomikos specialistų miškų mokslo institucijose šiuo metu liko labai mažai. Dėl daugelio priežasčių (jų analizė – atskira tema) miškotyros mokslas vis labiau „specializuojasi“, todėl mažėja ir platesnio profilio, su miškų ūkio veikla susijusių tyrimų dalis bei tokius tyrimus vykdančių mokslininkų skaičius. Tačiau jei toks darbas tiktai būtų vykdomas, Miškų instituto specialistai tikrai galėtų jame dalyvauti.

Seimo pirmininko pasiūlyti  100 EUR  už tokį darbą yra  kažkoks nesusipratimas – nesusikalbėjimas. Internete yra paskelbti reikalavimai Miškų įstatymo pakeitimų ekspertiniam vertinimui. Kai kurie iš pateiktų klausimų pakankamai platūs ir sudėtingi. Pavyzdžiui, nurodoma, kad „jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių šalių patirtis, turi būti nurodyti šalies pasirinkto modelio pranašumai, įvardyti tokio modelio (sistemos) trūkumai ir problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios šalies analizę, turi aprašyti taikomo modelio teisinį reglamentavimą, struktūrą, apimtį.“ Norint pateikti bent vienos šalies patirties analizę reikėtų tikrai nemažai padirbėti (apie tai jau kalbėjome aukščiau) ir tikrai nepakaks, kaip Seimo pirmininkas sakė „perskaityti porą lapų teksto“, todėl įvardintos sumos net „juokinga“ pavadinti nesinori… Be to, Miškų įstatymo pakeitimai – tai toli gražu ne visa reforma, o, kaip jau minėjome, tik pati jos pradžia. Jei būtų siekiama pateikti visas sėkmingai reformai būtinas išvadas, tai spėju, kad prie paminėto skaičiaus reikėtų ne tik porą nulių pridėti, bet ir pirmą skaitmenį kažkiek koreguoti…

Kalbino Vilma Kasperavičienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visuomenė jau gali susipažinti su miškų ūkio valdymo reformos projektu
  2. Aplinkos ministerija imasi valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos
  3. M. Norbutas. Miškininkai kvietė bendradarbiauti, o pasiūlė kariauti
  4. Vyriausybė pritarė urėdijų reformai
  5. Nepritaria ketinimui miškų urėdijų skaičių nustatyti įstatymu
  6. I. Ruginienė. Dėl valstybinių miškų reformos iki 3000 žmonių liks gatvėje?
  7. Be miškų urėdijų pertvarkos Lietuvai mažėja galimybių tapti EBPO nare
  8. Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų valdymo
  9. Seime stringa urėdijų reforma
  10. Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
  11. Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai
  12. Lietuvos gamintojai neturės pirmumo teisės įsigyjant medieną
  13. D. Grybauskaitė grąžino pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas
  14. Seimas atmetė Respublikos Prezidentės veto dėl urėdijų

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelias Vilnius–Kaunas
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė kelių įstatymų pakeitimams

2026 05 27
Prezidentūra |
Lietuvoje

Prezidentūroje – VGT posėdis

2026 05 27
Elektra
Lietuvoje

Patvirtintos antrojo pusmečio elektros ir dujų kainos

2026 05 27
Inga Ruginienė
Lietuvoje

I. Ruginienė: dėl duomenų nutekinimo imtasi neatidėliotinų veiksmų

2026 05 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami darbai

2026 05 27
Lukas Savickas
Lietuvoje

Demokratai teigia, kad atsakomybę dėl duomenų vagystės būtina prisiimti ir ministrams

2026 05 27
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Rengiamas veiksmų planas stiprinant perkrautų krovininių automobilių kontrolę

2026 05 27
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Atnaujinant Gariūnų viaduką bus ribojamas eismas Kirtimų kryptimi

2026 05 27
Leidinys „Kuršių nerijos knyga“
Kultūra

Mažvydo bibliotekoje vyks D. Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas

2026 05 27
Je m'envenue. A. Muralytė
Kultūra

Ravenoje – ypatingas dėmesys lietuviškam lėlių teatrui

2026 05 27
Koliažas: rėmėjas ir fakultetas
Kultūra

JAV lietuvio dovana: VU fonde įkurtas 100 tūkst. eurų subfondas vieno garsiausių Lietuvos diplomatų atminimui

2026 05 27
Šventės „Begasas“ akimirka
Kultūra

Tarptautinė ypatingų teatrų šventė–forumas „Begasas XX“ paminėjo 20 metų kūrybinės bendrystės sukaktį

2026 05 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Kuolys. Ar Daivos Ulbinaitės vedamas Seimas pavers Lietuvą antrąja Maskva?
  • Vyriausybė pritarė kelių įstatymų pakeitimams
  • Prezidentūroje – VGT posėdis
  • Patvirtintos antrojo pusmečio elektros ir dujų kainos

Kiti Straipsniai

Statybos | am.lrv.lt nuotr.

Statybos įstatymo pataisomis siekiama supaprastinti procesus

2026 05 20
Linas Jonauskas

L. Jonauskas prašo reglamentuoti privačių slėptuvių įrengimą

2026 05 17
Daugiabutis

Nuo 2030 metų visi nauji pastatai turės būti visai netaršūs

2026 05 08
Elektronikos atliekos

Vyriausybė pritarė atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimams

2026 05 06
Miškas

Pradėti tyrimai dėl leidimų plyniesiems sanitariniams miško kirtimams

2026 05 05
Regioninis parkas

Vyriausybė pritarė siūlymui pradėti Biržų ir Gražutės regioninių parkų teritorijų planavimo darbus

2026 04 29
Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: skirta 21 stipendija

2026 04 23
Aplinkosaugininkai

Pradedami ūkinės veiklos apribojimų patikrinimai miškuose

2026 04 01
Renovacija

Aplinkos ministerija siūlo palengvinti namų atnaujinimo procesus

2026 03 27
2025 metais miškuose registruotų pažeidimų pasiskirstymas pagal priežastis

Valstybinių miškų sanitarinė būklė: mažėjantys pažeidimai ir augantys pavojai

2026 03 25

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Mikabalis apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Mikabalis apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Laura Matjošaitytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vadovauti VRK siūloma L. Matjošaitytė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai