Žmonijos ekonomikos plėtra prasidėjo tada, kada žmonės pradėjo keliauti. Valtimis, laivais, kupranugariais, vežimais. Iš vienų kraštų į kitus buvo vežamos prekės, keliavo amatininkai. Pasaulis turtėjo.
Tas pats ir dabar. Nuo susisiekimo tebepriklauso šalių ir žmonių gerovė. Todėl susisiekimo plėtra tebelieka nepaprastai svarbi. Tik ar mes tą suvokiame?
„Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys, buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.
[youtube]https://youtu.be/M2XE1vqFeSc[/youtube]
Antanaičio vedamame “Verslo balse” derėtų kalbėti apie konkrečius atvejus. Kalbos “vokrug do okolo” tučias reikalas. Pvz, nėra keliamas toks ekonomiškai, politiškai ar pan. Lietuvai svarbus klausimas, kaip geležinkelio linijos Vilnius- Druskininkai sutvarkymas. Juk tam tereikėjo nutiesti 10-15 km atkarpėlę, kuri iki tol ėjo Baltarusijos teritorija. Juolab, kad rytinės sienos tvarkymui ES skyrė specialiai lėšas. Kokių jėgų pastangomis tai nebuvo padaryta? Kur tie pinigai nuplaukė? Tylutėliai tylu. Nors tai akivaizdus veikimas ne tik prieš Pietryčių Lietuvos regioną, bet ir apskritai prieš valstybę, Lietuvą. Be to, nuo Druskininkų pratęsus geležinkelį iki Augustavo (Balstogės) buvo galima sudaryti konkurenciją dėl krovinių tranzito Rytų-Vakarų kryptimi Brestui. Gal privačiam kapitalui ne vėlu būtų tos konkurencijos sudarymo imtis ir dabar, o atsižvelgus dar į tai, kad Baltijos šalims geležinkelio vartais į Vakarus Lenkijoje yra tik Balstogė, tad ir “Rail Baltica” kelias iš Vilniaus per Druskininkus būtų net 200 km. trumpesnis negu per Kazlų Rūdą. Tokiu atveju europinei vėžei nuo Kauno iki Lenkijos sienos tiesti “įsisavinti” 365 mln. eurų taptų išmesti į balą. Gal dėl šių aplinkybių valdžios partijų ir yra neįsileidžiamas tas J. Zykaus minimas 10 milijardų eurų privatus kapitalas. Argi tai neaktualu Lietuvos visuomenei (!?).