Sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“.
Naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3–osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos vadui tą dieną iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai kuopos atpažinimo ženklas.
Šiemet tai pirmoji naujai įkuriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa Klaipėdos mieste. Tai jau ketvirtoji iš naujų septynių Savanorių pajėgų kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016 – 2017 metais, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad „lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybingumą, to siekė visų sukilimų prieš pavergėjus savanoriai – 1831m. ir 1863 m., taip pat savanoriai sunkiose kovose su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais 1918 m. ir ištisus dešimtmečius net pasibaigus karui vienui vieni kovoję su daug stipresniu priešininku – sovietų okupantais“.
Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo žuvusiesiems 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams buvo padėtos gėlės, jie pagerbti tylos minute, taip pat jiems buvo skirti salvių šūviai. Karinių jūrų pajėgų orkestras ir choras „Aukuras“ atliko keletą dainų, tarp jų „Lietuvninkais esame mes gimę“, žygiavo Klaipėdos įgulos kariai, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams garbės sargyboje stovėjo kariai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis.
Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kariai, jaunieji šauliai, klaipėdiečiai ir svečiai.
1923m. sausio 9 – 15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Per sukilimą žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos Respublikos.