Sausio 17 d., antradienį, Vilniuje vyks renginiai, skirti 26-osioms Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metinėms paminėti.
12 val. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vyks iškilminga karių rikiuotė. Renginyje kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.
Renginyje vyks iškilmingas vėliavos pakeitimas – ketvirtį amžiaus, nuo pat 1991-ųjų, tarnavusi kovinė KASP vėliava bus pakeista nauja.Tradiciškai renginyje bus apdovanota KASP kuopa, parodžiusi geriausius kovinio rengimo ir karių savanorių lankomumo rezultatus. Jai bus įteiktas pereinamasis geriausios kuopos apdovanojimas – atkurtas istorinis XIV a. kalavijas.
Iškilmėse Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties) bus apdovanotas pulkininkas Jonas Semaška-Liepa. Lietuvos kariuomenės karininkas ir partizanas Jonas Semaška kovoje su sovietų ginkluotosiomis pajėgomis atidavė savo gyvybę už Tėvynės laisvę 1947 m. sausio 21 d.
Renginio programa
10–11 val. – šv. Mišios Lietuvos kariuomenės pagrindinėje ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje (Šv. Ignoto g. 6).
12–12.40 val. – iškilminga vėliavų rikiuotė Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų.
14.30 val. – trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo plano pasirašymas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
14.45 val. – oficialus Krašto apsaugos savanorių pajėgų 26-ųjų įkūrimo metinių minėjimas ir koncertas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
1991-ųjų sausio 17 d., po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.
2003 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgos integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį. Jas sudaro Savanorių pajėgų štabas, šešios rinktinės, apimančias visą Lietuvos teritoriją. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Pajėgose tarnauja apie 4500 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių.
KASP rengia karius savanorius, siekdamos vystyti ir išlaikyti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus pajėgumus, gebančius savarankiškai (naudodamos mažų padalinių taktiką), Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.
