Vis daugiau Lenkijos įmonių svarsto galimybę konteineriniu traukiniu „Saulė“ vežti krovinius į Kiniją per Lietuvą. Tai aptarta Varšuvoje vykusioje vienoje didžiausių Vidurio Europos regione transporto ir logistikos parodoje „TransPoland“, kurioje su Lenkijos infrastruktūros ir statybos ministerijos atstovais susitiko Lietuvos susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
„Per Lenkiją kasdien kursuoja traukiniai į Kiniją iš Varšuvos, Lodzės, Malaševičių. Norintys sutaupyti tranzito laiką traukinių operatoriai susidomėjo krovinių vežimais per Šeštokus, o vėliau ir per Kauną, nes procedūros Baltarusijos Bresto stotyje
dažnai stringa, gaištamas brangus laikas“, – sakė susisiekimo viceministras S. Girdauskas.
Daugelis kaimyninės šalies vežėjų krovinius per Lietuvą gabena autotransportu, todėl juos sudomino galimybė iki Kauno intermodalinio terminalo vežti vien tik puspriekabes, kai tik bus įrengta atitinkama europinė geležinkelio jungtis.
Susitikime taip pat buvo pasikeista informacija apie dviejų valstybių įgyvendinamus infrastruktūros projektus. Pažymėta, kad dvišaliai santykiai transporto ir logistikos srityje grindžiami kaimynystės ir bendradarbiavimo principais, o Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių.
Tarptautinėje parodoje „TransPoland“ dalyvavo apie 140 kompanijų iš 20 šalių. Atskirame AB „Lietuvos geležinkeliai“ stende buvo pristatytos krovinių gabenimo galimybės Europoje tiek Šiaurės–Pietų, tiek Rytų–Vakarų kryptimis.
Konteinerinis traukinys „Saulė“, jungiantis Europą ir Kiniją, yra unikalus tuo, kad kroviniai iš Kinijos Europą pasiekia per 10 d. (jūra plaukia 40 d.). Šio traukinio projekto plėtrą tarpvalstybiniais susitarimais įtvirtino Lietuvos ir Kazachstano prezidentai.
Manau, kad viceministrui kalbantis Lenkijoje dėl konkurencijos su Brestu galimybių tranzitiniams kroviniams iš Lenkijos į Rytus nederėtų kliautis tokiomis pasakėlėmis, kaip, kad dėl jame užtrunkančių procedūrų Breste, jis atseit gali būti nekokurencingas . Aišku, kad Lukašenka, sužinojęs, kad dėl to Baltarusijos geležinkeliai praranda krovinius, duos komandą ir tos procedūros Breste “Saulės” kroviniams bus atliekamos žaibiškai. Tai viena. Antra, Lietuva realiai konkuruoti su Brestu kroviniams iš Balstogės į Rytus ar atgal tegali tik tuo atveju, kai geležinkelio vėžė nuo Kuznicos ar kito geležinkelių mazgo Lenkijoje eitų pro Kapčiamiestį, kur galėtų būti sudaroma ir atitinkama “Saulės” traukinio dalis, link Druskininkų, toliau jau esamu geležinkeliu į Vilnių. Tokiu atveju tranzito kelias nuo Balstogės per Lietuvą taptų tapataus ilgio su tranzitu per Brestą, taigi būtų objektyviai konkurencingas pastarajam. Gi tranzito kelias per Kauną yra dukart ilgesnis negu per Brestą. Taigi akivaizdu, kad tokiu atveju joks traukinių operatorius kelio per Kauną nesirinks. Tad, štai dėl ko, siekiant Lietuvai išlikti konkurencinga krovinių tranzitui sausuma apskritai, kuo didesnio pasinaudojimo “Saulės” traukiniu, derėtų viceministrui tartis su Lenkija. Dabar panašu, kad viceministro kalbėtasi Lenkijoje, tarsi ieškant galimybių paslėpti europinės vėžės nutiesimo nuo Kauno iki Lenkijos sienos nereikalingumo ar net jos piktybiškumo faktą.