Lapkričio 18 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, minėdama įkūrimo 25-metį, kviečia sostinės gyventojus ir svečius į šventines iškilmes S. Daukanto aikštėje.
Susirinkusieji galės stebėti vieną naujausių kuopos karių atliekamą parodomąją programą su dedikuotomis salvėmis, istorinio būrio, dėvinčio atkurtą XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, pasirodymą. Pirmą kartą ceremonijos metu bus iššaunama rekordinė salvė – 98 kariai, suformavę skaičių 25, salvę skirs artėjančioms Lietuvos kariuomenės 98-osioms metinėms pažymėti (Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23 d.).
Garbės sargybos kuopą ketina pasveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Taip pat ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės, pajėgų vadai, kiti svečiai. Dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai, buvę Garbės sargybos kuopos vadai, veteranai, kariai, tarnavę reprezentacinėje Garbės sargybos kuopoje.
Renginio metu Lietuvos kariuomenės orkestras atliks šventinę „defilė“ programą. Iškilmių trukmė iki 12.30 val.
Karių parodomosios programos yra sena karinės tradicijos dalis, kildinama iš viduramžių. Atliekami taikomieji koviniai pratimai su ginklais keičiantis kariuomenių struktūroms ir technologijoms ilgainiui kito, įgavo simbolinę prasmę, vizualiai demonstruojančią kario, kaip valstybės gynėjo, būdo tvirtumą ir nepalaužiamumą.
Greta reprezentacinių užduočių Garbės sargybos kuopa nuolat vykdo ir pėstininkų karinį rengimą paskirtoms taikos meto ir kovinėms užduotims vykdyti. Šiuo metu kuopa turi visą pėstininkams priklausančią ginkluotę, dauguma karių yra reikalavimus atitinkantys pėstininkai. Kuopos kariai dalyvavo ir tebedalyvauja daugumoje tarptautinių operacijų – Balkanuose, Irake, Afganistane.
Apie Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą
Garbės sargybos kuopos istorija apima 25 metų laikotarpį, nes tarpukario Lietuvos kariuomenėje reprezentacines funkcijas atliko karo mokyklos kariūnai. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa reprezentuoja tris pagrindines kariuomenės rūšis – sausumos, oro ir jūrų. Visos Garbės sargybos kuopos karių uniformos yra pasiūtos pagal tarpukario Lietuvos – 1938 metų Lietuvos kariuomenės karinių uniformų modelius.
Visuomenės ir kariuomenės atstovų pastangomis 2006 metais atkūrus XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kario šarvus ir ginkluotę, dešimt šios atkurtos riterio uniformos komplektų buvo perduota Garbės sargybos kuopai. 2009 m. suformuotas istorinis būrys ėmė specializuotis šiose ceremonijose, įvaldė šarvų priežiūros ir dėvėjimo subtilybes. Kariai studijavo viduramžių fechtavimosi ir kovos rankraščius ir paruošė demonstracinę rekonstrukcinę programą apie senovės lietuvių ginklų panaudojimą artimoje kovoje. Kuopos kariai jau devynis kartus dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, didžiausiame viduramžių renginyje Europoje, kur turi galimybių išmėginti rekonstruotus ginklus ir parodyti, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių ginkluotė buvo puikiai paruošta kovoms.
Garbės sargybos kuopos parodomoji programa pradėta ruošti 1999 m., pasiūlius tuometiniam Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadui pulkininkui Vitalijui Vaikšnorui. Pirmoji Garbės sargybos kuopos parodomoji programa paruošta 2000 metais, kuriai tuomet vadovavo būrio vadas kpt. Darius Katinas. Garbės sargybos kuopa kiekvienais metais parengia naują parodomąją programą, kurios premjera įvyksta kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės metu.
1991 metų rudenį, Mokomąjį junginį performavus į Greitojo reagavimo brigadą formuojama Garbės sargybos kuopa buvo pirmas padalinys į kurį paskirti tarnauti šauktiniai kariai. Pirmuoju Garbės sargybos kuopos vadu buvo paskirtas Liutauras Kavaliūnas. Šiuo metu Garbės sargybos kuopai vadovauja jau devintasis kuopos vadas – kapitonas Paulius Jankauskas. Nuo savo veiklos pradžios Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo daugiau nei 6 tūkstančiuose ceremonijų ir renginių. Kuopa vidutiniškai per metus dalyvauja apie 310 protokolinių ceremonijų ir renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kol kas rekordiniai užfiksuoti – 2013 metai, kai Garbės sargybos kuopa per metus dalyvavo 343 ceremonijose. Ilgiausiai trukusi repeticija renginiui – 9 valandos (pasiruošimas paradui Italijoje vyko visą naktį). Ilgiausiai trukusi šventinė ceremonija – 6 su puse valandos.
