Penktadienis, 13 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais

www.alkas.lt
2016-10-21 13:32:29
80
PERŽIŪROS
0
KTU mokslininkai: panaudotas padangas galima paversti degalais
padangos_ktu-lt
Padangos | ktu.lt nuotr.

Automobilio padanga, iki tapdama nebenaudotina, nurieda mažiausiai 30 tūkstančių kilometrų. Tačiau net ir po to jos gyvenimas nesibaigia – pasak ekspertų, iš vienos automobilio padangos, ją perdirbus, galima gauti iki 800 gramų benzino sudėtį atitinkančio produkto. Panaudotų padangų vertimas kuru – vienas iš sprendimų, padedančių atsikratyti šių aplinkai pavojingų atliekų.

„Padangos gamyboje naudojamos įvairios medžiagos (gamtinė ir sintetinė guma, tekstilė, įvairūs kiti priedai),kurias veikiant aukštoje temperatūroje ir sudarius tinkamas sąlygas gaunamas skystasis produktas, kurį, po vėlesnio apdorojimo, galima naudoti kaip kurą“, – pasakoja Arūnas Jonušas, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas, neseniai šia tema apsiginęs cheminės technologijos mokslų srities daktaro disertaciją.

Lakieji junginiai į aplinką nepatenka

Europoje kasmet prisikaupia apie 3,2 milijonai tonų panaudotų padangų, apie 2,5 milijonai tonų – perdirbama. JAV kasmet susidaro apie 6 milijonai panaudotų padangų, iš jų apie 53 proc. panaudojamos kurui.

Lietuvoje padangas kurui naudoja tik AB „Akmenės cementas“ – įmonė skelbia per metus utilizuojanti apie 9 tūkstančius tonų padangų. Tuo tarpu į Lietuvą jų kasmet atkeliauja apie 15 tūkstančių tonų. Ir, nors panaudotas padangas priima didelių gabaritų atliekų aikštelės, dalis senų padangų vis tiek nusėda konteineriuose, pamiškėse ir pakelėse kaip šiukšlės.

„Mūsų laboratorijose išbandyto padangų konversijos į kurą proceso metu padangos ne deginamos, o termolizinamos, tiesioginio kontakto su ugnimi nėra. Tinkamai sureguliavus šį procesą, pavojingi aplinkai lakieji junginiai į orą nepatenka“, – teigia A. Jonušas.

Tiesa, pasak KTU tyrėjo, dar teks palaukti, kol panaudotas padangas versti automobiliniu benzinu ar dyzelinu apsimokės komerciškai.

Veikia kitose šalyse, bet ne Lietuvoje

„Padangų sudėtyje yra ir sieros junginių, jie konversijos metu pereina į skystąjį produktą. Dėl aplinkosauginių reikalavimų šių junginių kiekis naftos produktuose yra griežtai normuojamas (automobiliniuose degaluose jų negali būti daugiau kaip 10 mg/kg). Todėl didžiausias iššūkis yra kuro išvalymas nuo sieros junginių. Mūsų pasiūlytas metodas kokybei gerinti, nors ir įprastas naftos pramonėje, kuro iš padangų gamyboje yra mažai tyrinėtas“, – aiškina A. Jonušas.

Tyrimus savo daktaro disertacijai jaunasis mokslininkas atliko KTU Cheminės technologijos fakulteto Naftos ir alternatyviųjų energijos šaltinių technologijos laboratorijoje. Be įvairios pažangios analitinės aparatūros, laboratorija turi ir KTU docento dr. Lino Mikniaus sukurtą hidrinimo reaktorių, kuris naudojamas aplinkai pavojingų sieros junginių šalinimui.

Pasak A. Jonušo, nors tyrimai panašia kryptimi vyksta visame pasaulyje, tiek Europoje, tiek Azijoje ir Amerikoje veikia gamyklos, perdirbančios padangas į kurą, Lietuvoje kol kas tokia galimybė išsamiai nesvarstoma.

Šešių padangų užtektų kelionei Kaunas-Vilnius

ktu-sukurta-hidrinimo-iranga_ktu-lt
KTU sukurta hidrinimo įranga | ktu.lt nuotr.

Pasak mokslininko, vidutinė lengvųjų automobilių padangos masė neviršija 6 kilogramų. Pašalinus metalo konstrukcijas iš naudotos padangos, jos masė sumažėja apie 25 proc. Iš šio, tinkamo kuro gamybai kiekio, galima gauti iki 1,8 kg pirminio skystojo produkto, kuris savo savybėmis artimas krosnių kurui. Iš vienos padangos galima išgauti iki 0,76 kg benzino sudėtį atitinkančio arba iki 0,82 kg dyzelino sudėtį atitinkančio produkto, t. y kiekvienu atveju apie 1 litrą automobilinių degalų. Su taupiai degalus naudojančiu automobiliu, šešių padangų užtektų kelionei iš Kauno į Vilnių.

„Iš padangų gaunamas skystasis produktas po papildomo apdorojimo gali būti naudojamas kaip kuras arba kaip komponentas ruošiant prekinius degalus. Iš jo galima išskirti ir automobilinio kuro frakcijas, tačiau viskas atsiremia į ekonominius skaičiavimus“, – aiškina A. Jonušas.

Pasak jaunojo mokslininko, kol kas toks produktas rinkai būtų per brangus, tačiau, jei pabrangtų nafta, apie jo gamybą komerciniams tikslams jau būtų galima galvoti.

Kuru galima versti ir plastiką

KTU Naftos ir alternatyviųjų energijos šaltinių technologijos laboratorijoje tyrėjų ir studentų grupės vadovaujamos doc. dr. Lino Mikniaus tiria ir kitų polimerinių buitinių bei pramoninių atliekų panaudojimą kuro gamybai.

„Didelės šiluminės vertės atliekas galima naudoti kuro gamybai. Tiesa, plastikas plastikui nelygu – pavyzdžiui, iš plačiausiai maisto pramonėje naudojamų plastikinių butelių kuro neišgausime, tačiau yra nemažai kitų žaliavų, kurios skyla į junginius, tinkančius kuro gamybai“, – pasakoja chemikas A. Jonušas.

INFOGRAFIKAS „Padangų perdirbimas į degalus“: infogr.am/427d1421-56a1-4cbd-ac2b-084fdcf412a6

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
  2. KTU mokslininkai sukūrė išmanaus būsto technologijas, gebančias nustatyti namų gyventojų įpročius
  3. Senų padangų galima atsikratyti civilizuotai ir nemokamai
  4. Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus
  5. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  6. „Tyrėjų naktyje“ bus galima valdyti kompiuterį akimis
  7. Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
  8. KTU ir LSMU mokslininkų rankose – galimybė visiškai atstatyti žmogaus kaulus
  9. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  10. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  11. KTU mokslininkė tiria ekologiškus miestus
  12. Atšalus orams įsibėgės „Kaminuko“ akcija
  13. KTU kuriamos išmaniosios medžiagos: nuo savaime judančių „Lego“ kaladėlių iki pačių tiksliausių palydovų
  14. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  15. Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Degalinė
Lietuvoje

Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą

2026 03 13
Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą

2026 03 13
Apsilankymas Rukloje
Lietuvoje

Prezidentas su Čekijos vadovu lankėsi Rukloje

2026 03 13
Ugniagesiai
Lietuvoje

Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje

2026 03 13
Dėžės atliekoms
Lietuvoje

Klaipėdiečiams – specialios dėžės pavojingoms atliekoms rinkti

2026 03 13
Teritorijų valymas
Lietuvoje

Po žiemos surenkami smėlio bei skaldelės likučiai

2026 03 13
Siunta
Lietuvoje

Europa apmokestina itin pigias e. prekybos siuntas

2026 03 13
Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi
Lietuvoje

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

2026 03 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kuršis apie Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
  • Mikabalis apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liberalai aiškinsis kuro kainų pagrįstumą
  • Seimas svarstys siūlymus tobulinti Darbo kodeksą
  • Prezidentas su Čekijos vadovu lankėsi Rukloje
  • Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje

Kiti Straipsniai

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Pajūris

Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

2026 03 05
I. Ruginienė lankosi Vilniaus rajone

I. Ruginienė lankėsi Vilniaus rajone

2026 02 23
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų

Pradedami rinkti parašai dėl T. Domarko pašalinimo iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Atliekų perdirbimo įmonė

Iš Skaidiškių išsikelia dar viena atliekų perdirbimo įmonė

2026 02 12
Daiktadėžės

Namų chaosas – ne nuosprendis: kaip paprastos dėžės gali pakeisti jūsų buitį

2026 01 28
6U „CubeSat“ palydovas – išskaidyta struktūra

Rengiama pirmoji aukštųjų technologijų istorijos paroda Lietuvoje

2026 01 26
Kelias, žiema

Užšalus automobiliui geiriau kviesti ne kaimyną

2026 01 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Kuršis apie Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
  • Mikabalis apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Marija apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį

Nepaprasta Rygos lietuvių vidurinė mokykla švenčia 25-metį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai