Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina moteris aktyviau dalyvauti mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose ir pasinaudoti suteiktomis galimybėmis nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Šie tyrimai yra apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl nei vienai moteriai, apdraustai privalomuoju sveikatos draudimu, už šias paslaugas nereikia mokėti iš savo kišenės.
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, mūsų šalyje yra visos sąlygos nustatyti ikivėžinius pakitimus.
„Vėžys neatsiranda staiga – tai kelių ar net keliolikos metų trukmės procesas. Pirmiausia kuriame nors organe išsivysto vadinamieji ikinavikiniai ląstelių pokyčiai, kuriuos aptikus ir išgydžius užkertamas kelias šiems pokyčiams virsti vėžiu. Tik reguliariai tikrinantis bei anksti diagnozavus ligą, galima laiku taikyti reikiamą gydymą, o dažnai – išgelbėti ir gyvybę. Be to, aptikus ankstyvosios stadijos vėžį, jį galima veiksmingiau gydyti mažiau agresyviais būdais, sumažinti vėžio sukeliamų padarinių naštą”, – teigia D. Berūkštienė.
Moterys nuo 25 iki 60 metų gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmąjį šių metų pusmetį pagal šią programą pasitikrino beveik 62 tūkst. moterų.
„Pasirinkta būtent tokia amžiaus grupė moksliškai įrodžius, kad iki 20–25 metų ir vyresnės nei 60 metų moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnės nustatytos rizikos grupės moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai – joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jei reikia – atliekama biopsija”,– sako D. Berūkštienė.
Dėl krūties vėžio kartą per dvejus metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 70 metų. Pagal šią programą pirmąjį šių metų pusmetį pasitikrino daugiau nei 51 tūkst. moterų.
„Pagrindinis šios programos tyrimo metodas – mamografija. Ji leidžia nustatyti, ar krūtyje neatsirado pakitimų, kurie leistų įžvelgti ikivėžinę grėsmę ar ligos užuomazgas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos”,– tvirtina D. Berūkštienė.
D. Berūkštienės teigimu, mamografinį tyrimą galima atlikti tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), tiek kituose – Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės, Mažeikių, Druskininkų, Šilutės, Ukmergės, Telšių rajonų centruose. Todėl pasitikrinti neišvykus iš savo miesto arba pasiekus artimiausią, kuriame esanti įstaiga turi mamografijos tyrimui atlikti reikalingą įrangą, turi galimybę visos moterys.
Dėl storosios žarnos vėžio (skirta 50–74 metų amžiaus asmenims) bei širdies ir kraujagyslių ligų (skirta moterims nuo 50 iki 65 metų ir vyrams nuo 40 iki 55 metų) visoje šalyje pasitikrinti gali tiek vyrai, tiek moterys. Pirmąjį šių metų pusmetį dėl storosios žarnos vėžio pasitikrino beveik 114 tūkst., o dėl širdies ir kraujagyslių ligų – 130 tūkst. žmonių.
„Atliekant tyrimus pagal storosios žarnos vėžio programą yra daromas slapto kraujavimo testas, kuris rodo storosios žarnos vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą. Tada atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga“,– teigia D. Berūkštienė.
Norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad šių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas.
„Tai galimybė pasitikrinti širdies veiklą ir kraujagyslių būklę, anksti nustatyti išeminį širdies ir kraujagyslių pažeidimą, jo atsiradimo tikimybę, išvengti ligos, neįgalumo ir mirties nuo ūmių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų trombozės“,– sako D. Berūkštienė.
VLK specialistai ragina žmones nedelsti – kreiptis į šeimos gydytoją bei nemokamai pasitikrinti. Prisiminkite – vengimas tirtis neatitolins ligos, o prevencinės programos padės jos išvengti ar padidins susirgusiųjų galimybę išgyti.
