Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?

Vytautas Tavoras, www.alkas.lt
2015 09 21 15:00
0
Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?

J. Čelutkienė | asm. arch. nuotr.

J. Čelutkienė | asm. arch. nuotr.
Jelena Čelutkienė | asm. arch. nuotr.

Lietuvoje tik trečdaliui širdies nepakankamumu susirgusių pacientų šeimos gydytojai įstengia pastebėti šią mirtimi alsuojančią ligą. Situacija kardinaliai pasikeistų plačiai tiriant širdies pažeidimo žymenis kraujyje.

Jaunėjantis širdies nepakankamumas neišvengiamai nusineša vis daugiau gyvybių. Tačiau ligonių gyvenimo trukmę įmanoma prailginti, jei ši sunkiai gydoma liga diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje.

Patyrę kardiologai sutaria – pirminėje gydymo grandyje trūksta darbo įrankių norint, kad šeimos gydytojai nesusipainiotų įtardami širdies nepakankamumą. Dabar jie daugeliu atveju gali pasitelkti vakarykštės dienos diagnostikos priemones, kurios neduoda pakankamai aiškaus atsakymo.

Daugelyje Vakarų šalių širdies nepakankamumui diagnozuoti dažniausiai atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai – jei kraujyje randama medžiagos (natriuretinių peptidų), kurias išskiria pertemptos širdies ląstelės, reiškia pacientas serga šia neišgydoma liga.

Lietuvos kardiologų draugija dar pernai Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė širdies pažeidimo žymenų tyrimą įtraukti į šeimos gydytojų priemonių arsenalą. Tačiau iki šiol šis kraujo tyrimas nekompensuojamas. Pirminėje gydymo grandyje dabar praktiškai remiamasi privačiomis iniciatyvomis bei gyventojų sąmoningumu.

Ligos diagnozė – po keliolikos brangių minučių

Kas dešimtas pacientas, paūmėjus širdies nepakankamumui, miršta atvežtas į ligoninę. Beveik pusė buvusių hospitalizuotų ligonių į Anapus iškeliauja per artimiausius penkerius metus.

„Reikia tokius pacientus pradėti gydyti anksčiau nei jiems prireikia ligoninės. Tai leistų ne tik pagerinti ligonio gyvenimo kokybę, jį prailginti, bet ir valstybė sutaupytų lėšų. Šios ligos gydymas yra labai brangus“, – sakė Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė.

Šiuo metu šeimos gydytojas, įtaręs širdies nepakankamumą, iš pradžių pacientui skiria atlikti kardiogramą. Neturint galimybių ištirti širdies žymenų atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar ultragarsinis tyrimas (echokardiografija). Deja, pastarieji tyrimai nėra pakankamai specifiški širdies nepakankamumui atskleisti.

„Efektyviausia diagnostika – ištirti specifinius širdies žymenis. Jei kraujyje randama natriuretinių peptidų, reiškia pacientas serga širdies nepakankamumu. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria tik tada, kai širdies raumuo patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai specifinis, tikslus ir greitas tyrimas. Ypač jis svarbus skubiai. Iš tikro jis reikalingas kiekvienam į ligoninę atvežtam dūstančiam ligoniui. Paėmus kraujo jau po 10–20 brangių gydymui minučių galime aiškiai nustatyti tikėtiną diagnozę“, – aiškino J.Čelutkienė.

Įvertina organizmo gyvybines jėgas

Ištiriant natriuretinių peptidų koncentraciją kraujyje galima diagnozuoti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą. Be to, šis tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą bei tikslinti ligos vystymosi prognozę.

„Jei gydant natriuretinių peptidų koncentracija sumažėja, tai rodo, kad organizmas turi dar daug gyvybinių rezervų. Tuomet galima labai pagelbėti skiriant medikamentus. Beje, turime duomenų, kad taikomas ankstyvai patikrai širdies žymenų tyrimas padeda net užkirsti kelią artėjančiai ligai“, – sakė docentė.

Čelutkienės pastebėjimu, pradėjus kompensuoti širdies pažeidimo žymenų tyrimus, šeimos gydytojai, matyt, per metus įsisavintų šią priemonę. Tada daug daugiau ankstyvosios stadijos ligonių laiku patektų į kardiologų globą.

„Tačiau pastebiu gerą tendenciją: iš įvairių šalies rajonų į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas pastaruoju metu atvyksta jau atlikusių širdies žymenų tyrimus pacientų. Tai rodo, kad regionuose medikai brandina gerus pokyčius, o dalis gyventojų jau įvertina tokio tyrimo svarbą“, – sakė gydytoja.

Regionuose tiriasi savarankiškai

Dar visai neseniai širdies žymenų tyrimai buvo prieinami tik centrinėse Lietuvos klinikose bei privačiose įstaigose. Tačiau pernai rudenį daugeliui šalies regionų gyventojų atsirado pirmoji galimybė išsitirti nevykstant į sostinę ar Kauną, kai šeimos gydytojams į talką atėjo „Medicina practica“ laboratorijos tinklas.

Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, per metus buvo atlikta beveik 600 širdies nepakankamumo žymenų tyrimų. Prevencinių akcijų metu širdies žymenys buvo atliekami pigiau.

„Nustebino, kad dauguma – net beveik 500 – pacientų savarankiškai atėjo atlikti NT-pro BNP tyrimą. Jie norėjo išsiaiškinti paskirto gydymo efektyvumą. Beveik kas antram pacientui tyrimai rodė padidėjusią natriuretinių peptidų koncentraciją“, – sakė jis.

Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės pastebėjimu, galimybė vietoje atlikti širdies žymenų tyrimą leido efektyviau padėti ne vienam jos pacientui. Štai 79-ių metų moteris skundėsi nuovargiu, kojos buvo patinusios, dėl skausmo negalėjo paeiti daugiau 10 metrų – ištyrus kraują paaiškėjo, kad natriuretinių peptidų koncentracija net 4 kartus viršija normą.

Kai sumažėja šansai sulaukti senatvės

Europoje širdies nepakankamumu serga apie 15 mln., Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. gyventojų. Pastarųjų gydymui per metus reikia apie 42 mln. eurų. Dažniausiai nusilpsta vyresniojo amžiaus žmonių širdys. Tačiau širdies nepakankamumas jau užklumpa nemažai jaunesnių gyventojų, kurie tampa nedarbingi.

Šiai sunkiai ligai lėtai progresuojant dažnai nejaučiama jokių sveikatos pablogėjimo požymių. Širdies nepakankamumo požymius – dusulį, fizinio krūvio netoleravimą nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – rodo ir kitos ligos. Šie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui.

Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Specialistų pastebėjimu, vėlai nustatyto šio susirgimo gydymas – lyg uždelsto vėžio prognozė.

Širdies nepakankamumui pradžią dažniausiai duoda klastingosios aterosklerozės komplikacijos. Po ūmaus miokardo infarkto seka ūmus arba lėtinis širdies nepakankamumas. Susirgus jaunesniame amžiuje galimybė sulaukti senatvės labai sumažėja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ką žinote apie piktybinę kraujo ligą – limfomą?
  2. Kodėl Lietuvos abiturientės praranda gyvenimo džiaugsmą?
  3. D. Daučiūnaitė. 10 priežasčių, kodėl neverta duoti kyšių medikams
  4. Prostatos vėžys aktualiausias kaimo vietovėse
  5. Slaptos Veneros „dovanos“ apkartina santykius
  6. Lietuvos pakraščio žmones pasiekė modernūs medicininiai tyrimai
  7. Saulės vitaminas saugo ne tik nuo gripo atakos
  8. Gripą diagnozuoti galima per pusvalandį
  9. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  10. Laboratorijos robotizacija: net 1200 kraujo tyrimų per valandą
  11. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  12. Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos
  13. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  14. Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį
  15. Kai net sveikas maistas tampa priešu
  16. Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?
  17. Kai romantiška puokštė verčia ašaroti
  18. Švenčių pavojai: persivalgymas
  19. Šuns laikymas namuose sustiprina vaikų imunitetą
  20. Vilniuje vykdomos paskaitos, skirtos nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui (programa)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

2023 01 31
Sigita Labutienė | www.sveikuoliai.lt nuotr.

Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

2023 01 30
Mityba, gerinanti regėjimą

Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas

2023 01 30
Akių gydytojas pataria, kaip karantino metu neišvarginti akių kompiuteriu

Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai

2023 01 29
Akys | pixabay.com nuotr.

Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis

2023 01 29
Žuvų taukai | Pixabay nuotr.

Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus

2023 01 28
Kuo naudingi Pomi-T papildai? | pexels.com, Badulescu nuotr.

Kuo naudingi Pomi-T papildai?

2023 01 27
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Rinktis mediciną galės daugiau studentų

2023 01 24
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

2023 01 23
Psichologinė pagalba | sam.lrv.lt nuotr.

Psichologinė pagalba studentams – jau ir virtuali

2023 01 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

by daiva
2023 01 31
0
Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Sausio 30 d. Seime vykusios spaudos konferencijos metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos profesinės sąjungos pirmininkas Renatas Liberis pristatė aplinkybes,...

Skaityti toliau

Atsikratykite jausmų, kurie kenkia regai!

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
1
Sigita Labutienė | www.sveikuoliai.lt nuotr.

Tai labai svarbus klausimas norint pasiekti ilgalaikių ir tvirtų pasiekimų stiprinant regėjimą gamtiniais  būdais. Nors daugelis žmonių, ieškančių būdų kaip...

Skaityti toliau

Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Mityba, gerinanti regėjimą

Šaltasis metų periodas priverčia dažniau susirūpinti sveikata. Ji, tiesa, neretai linkusi sušlubuoti būtent žiemą. Kodėl? Žmogaus organizmas reaguoja į kintančias...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Vilniuje vieši per tūkstantį pienininkų iš viso pasaulio

Vilniuje vieši per tūkstantį pienininkų iš viso pasaulio

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai