Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?

Vytautas Tavoras, www.alkas.lt
2015-09-21 15:00:56
0
Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?

J. Čelutkienė | asm. arch. nuotr.

J. Čelutkienė | asm. arch. nuotr.
Jelena Čelutkienė | asm. arch. nuotr.

Lietuvoje tik trečdaliui širdies nepakankamumu susirgusių pacientų šeimos gydytojai įstengia pastebėti šią mirtimi alsuojančią ligą. Situacija kardinaliai pasikeistų plačiai tiriant širdies pažeidimo žymenis kraujyje.

Jaunėjantis širdies nepakankamumas neišvengiamai nusineša vis daugiau gyvybių. Tačiau ligonių gyvenimo trukmę įmanoma prailginti, jei ši sunkiai gydoma liga diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje.

Patyrę kardiologai sutaria – pirminėje gydymo grandyje trūksta darbo įrankių norint, kad šeimos gydytojai nesusipainiotų įtardami širdies nepakankamumą. Dabar jie daugeliu atveju gali pasitelkti vakarykštės dienos diagnostikos priemones, kurios neduoda pakankamai aiškaus atsakymo.

Daugelyje Vakarų šalių širdies nepakankamumui diagnozuoti dažniausiai atliekami BNP ar NT-pro BNP tyrimai – jei kraujyje randama medžiagos (natriuretinių peptidų), kurias išskiria pertemptos širdies ląstelės, reiškia pacientas serga šia neišgydoma liga.

Lietuvos kardiologų draugija dar pernai Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė širdies pažeidimo žymenų tyrimą įtraukti į šeimos gydytojų priemonių arsenalą. Tačiau iki šiol šis kraujo tyrimas nekompensuojamas. Pirminėje gydymo grandyje dabar praktiškai remiamasi privačiomis iniciatyvomis bei gyventojų sąmoningumu.

Ligos diagnozė – po keliolikos brangių minučių

Kas dešimtas pacientas, paūmėjus širdies nepakankamumui, miršta atvežtas į ligoninę. Beveik pusė buvusių hospitalizuotų ligonių į Anapus iškeliauja per artimiausius penkerius metus.

„Reikia tokius pacientus pradėti gydyti anksčiau nei jiems prireikia ligoninės. Tai leistų ne tik pagerinti ligonio gyvenimo kokybę, jį prailginti, bet ir valstybė sutaupytų lėšų. Šios ligos gydymas yra labai brangus“, – sakė Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė.

Šiuo metu šeimos gydytojas, įtaręs širdies nepakankamumą, iš pradžių pacientui skiria atlikti kardiogramą. Neturint galimybių ištirti širdies žymenų atliekama krūtinės ląstos rentgenograma ar ultragarsinis tyrimas (echokardiografija). Deja, pastarieji tyrimai nėra pakankamai specifiški širdies nepakankamumui atskleisti.

„Efektyviausia diagnostika – ištirti specifinius širdies žymenis. Jei kraujyje randama natriuretinių peptidų, reiškia pacientas serga širdies nepakankamumu. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria tik tada, kai širdies raumuo patiria perkrovą ir silpsta, todėl tai pakankamai specifinis, tikslus ir greitas tyrimas. Ypač jis svarbus skubiai. Iš tikro jis reikalingas kiekvienam į ligoninę atvežtam dūstančiam ligoniui. Paėmus kraujo jau po 10–20 brangių gydymui minučių galime aiškiai nustatyti tikėtiną diagnozę“, – aiškino J.Čelutkienė.

Įvertina organizmo gyvybines jėgas

Ištiriant natriuretinių peptidų koncentraciją kraujyje galima diagnozuoti tiek ūminį, tiek lėtinį širdies nepakankamumą. Be to, šis tyrimas padeda kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą bei tikslinti ligos vystymosi prognozę.

„Jei gydant natriuretinių peptidų koncentracija sumažėja, tai rodo, kad organizmas turi dar daug gyvybinių rezervų. Tuomet galima labai pagelbėti skiriant medikamentus. Beje, turime duomenų, kad taikomas ankstyvai patikrai širdies žymenų tyrimas padeda net užkirsti kelią artėjančiai ligai“, – sakė docentė.

Čelutkienės pastebėjimu, pradėjus kompensuoti širdies pažeidimo žymenų tyrimus, šeimos gydytojai, matyt, per metus įsisavintų šią priemonę. Tada daug daugiau ankstyvosios stadijos ligonių laiku patektų į kardiologų globą.

„Tačiau pastebiu gerą tendenciją: iš įvairių šalies rajonų į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas pastaruoju metu atvyksta jau atlikusių širdies žymenų tyrimus pacientų. Tai rodo, kad regionuose medikai brandina gerus pokyčius, o dalis gyventojų jau įvertina tokio tyrimo svarbą“, – sakė gydytoja.

Regionuose tiriasi savarankiškai

Dar visai neseniai širdies žymenų tyrimai buvo prieinami tik centrinėse Lietuvos klinikose bei privačiose įstaigose. Tačiau pernai rudenį daugeliui šalies regionų gyventojų atsirado pirmoji galimybė išsitirti nevykstant į sostinę ar Kauną, kai šeimos gydytojams į talką atėjo „Medicina practica“ laboratorijos tinklas.

Pasak „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko, per metus buvo atlikta beveik 600 širdies nepakankamumo žymenų tyrimų. Prevencinių akcijų metu širdies žymenys buvo atliekami pigiau.

„Nustebino, kad dauguma – net beveik 500 – pacientų savarankiškai atėjo atlikti NT-pro BNP tyrimą. Jie norėjo išsiaiškinti paskirto gydymo efektyvumą. Beveik kas antram pacientui tyrimai rodė padidėjusią natriuretinių peptidų koncentraciją“, – sakė jis.

Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės pastebėjimu, galimybė vietoje atlikti širdies žymenų tyrimą leido efektyviau padėti ne vienam jos pacientui. Štai 79-ių metų moteris skundėsi nuovargiu, kojos buvo patinusios, dėl skausmo negalėjo paeiti daugiau 10 metrų – ištyrus kraują paaiškėjo, kad natriuretinių peptidų koncentracija net 4 kartus viršija normą.

Kai sumažėja šansai sulaukti senatvės

Europoje širdies nepakankamumu serga apie 15 mln., Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. gyventojų. Pastarųjų gydymui per metus reikia apie 42 mln. eurų. Dažniausiai nusilpsta vyresniojo amžiaus žmonių širdys. Tačiau širdies nepakankamumas jau užklumpa nemažai jaunesnių gyventojų, kurie tampa nedarbingi.

Šiai sunkiai ligai lėtai progresuojant dažnai nejaučiama jokių sveikatos pablogėjimo požymių. Širdies nepakankamumo požymius – dusulį, fizinio krūvio netoleravimą nuovargį, greitą pulsą, kojų patinimus – rodo ir kitos ligos. Šie negalavimai neretai priskiriami senėjimo procesui.

Tai, kad serga širdies nepakankamumu, daugelis pacientų sužino tik paūmėjus ligai, kai netikėtai atsiduria medikų rankose. Specialistų pastebėjimu, vėlai nustatyto šio susirgimo gydymas – lyg uždelsto vėžio prognozė.

Širdies nepakankamumui pradžią dažniausiai duoda klastingosios aterosklerozės komplikacijos. Po ūmaus miokardo infarkto seka ūmus arba lėtinis širdies nepakankamumas. Susirgus jaunesniame amžiuje galimybė sulaukti senatvės labai sumažėja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ką žinote apie piktybinę kraujo ligą – limfomą?
  2. Kodėl Lietuvos abiturientės praranda gyvenimo džiaugsmą?
  3. D. Daučiūnaitė. 10 priežasčių, kodėl neverta duoti kyšių medikams
  4. Slaptos Veneros „dovanos“ apkartina santykius
  5. Lietuvos pakraščio žmones pasiekė modernūs medicininiai tyrimai
  6. Saulės vitaminas saugo ne tik nuo gripo atakos
  7. Gripą diagnozuoti galima per pusvalandį
  8. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  9. Laboratorijos robotizacija: net 1200 kraujo tyrimų per valandą
  10. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  11. Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos
  12. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  13. Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį
  14. Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?
  15. Kai romantiška puokštė verčia ašaroti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

Kiti Straipsniai

Kada reikalinga proktologo apžiūra

Kada reikalinga proktologo apžiūra?

2025 07 03
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Sveikata

Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Pixabay.com nuotr.

Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniuje vieši per tūkstantį pienininkų iš viso pasaulio

Vilniuje vieši per tūkstantį pienininkų iš viso pasaulio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai