Rinkimų programų skaitymas nėra tiek nuobodus kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pradėjęs jas skaityti „iš pareigos“ galiausiai tiek įsitraukiau į pažinimo procesą, kad pradėjau žymėtis išskirtiniausias programų vietas. Ypač įdomios buvo tos, kurios iš esmės prieštaravo partijų, kurioms priklauso kandidatai programoms. Ką padarysi ideologijos ideologijomis, o štai rinkėjui patikti vis tiek reikia. Mažą to dalis jų surašytos taip, kad sunku suprasti kokiems rinkimams jos rašytos. Taigi jūsų teismui pateikiu kuklią suvestinę, tiesa gerbdamas visų kandidatuojančių įdėta darbą nevardinsiu autorių.
Žaidimų aikštelių statytojai
Pastatysiu vaikų žaidimų aikšteles apygardoje. Taip arba panašiai skamba net kelių kandidatų pažadai. Taip pat būsimiems Seimo nariams rūpi savo apygardos mokyklų remontas ir net paplūdimio įrengimas. Skamba patraukliai, rinkėjas pasiruošęs priglausti kandidatą prie širdies ir jau įsivaizduoja kaip jau kitą vasarą mėgausis paplūdimio malonumais.
O aš jau matau, kaip Seimo narys su dar 3 iš valstybės apmokamais padėjėjais apsiginklavęs kastuvais įrenginėja paplūdimį. Tai patrūks gi. Rajone juk tiek daug komunalinių bėdų: šaligatviai kreivi, keliai duobėti ir atliekų konteineriai išvežami per retai. Visiems keturiems metams veiklos užteks. Net būtų galima padėjėjų skaičių išplėsti iki pvz. komunalinės įmonės dydžio.
Na o atmetus ironiją tai pagalvokime rimtai. Turime vietos savivaldas, kurias taip pat renkame ir jų pagrindinė užduotis ir yra užtikrinti bendruomenės poreikius. Jie juk yra šeimininkai savo vietovėje. Nors… iš karto prisiminiau būtent praėjusius savivaldų rinkimus, kuomet kandidatai į merus dažnai mieliau postringavo apie padėti Ukrainoje nei kalbėjo apie savo miesto ar rajono reikalus. Tiesa yra būdas leidžiantis Seimo nariui pamaloninti rinkėjus. Tiesiog jį iškėlusi partija turi būti pakankamai įtakinga, o dar geriau valdanti tame rajone. Jie atliks savo tiesioginį darbą, o laurus gali ir Seimo nariui prisiskirti.
Europos galingiausieji?
Visai kitoks minties skrydis yra tų, kurie siūlo pvz. nustatyti kvotas įvežamiems žemės ūkio gaminiams arba teigia esą jie taps pajėgūs sustabdyti nelegalių migrantų perkėlimą taip, kad tai nesukels Briuselio pykčio protrūkio.
Iš esmės noras priešintis eurobiurokratijos diktatui yra gerai, tačiau kandidatas turi aiškiai pasakyti, kad jis siekia Lietuvai suvereniteto didinimo ir neabejotinos savų įstatymus viršenybės prieš svetimas direktyvas. Beje, priminsiu visiems, koks yra lietuviškos teisės statusas dabar. Skaitome Lietuvos Respublikos konstitucinį aktą dėl narystės Europos Sąjungoje ir jo antrajį straipsnį, kuris skamba taip : Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Tuomet kyla pagrįstas klausimas ar gali rinkėjui valdančiosios arba tokios pat probriuselietiškos sisteminės opozicinės partijos kandidatas žadėti tai kas kertasi su ES teisę? Be abejo, tačiau sunku patikėti, kad partija jį palaikys. Tad toks kandidatas arba prašovė su partijos pasirinkimu, arba rašo tai ką nežinantys tikros padėties ir paliktų Lietuvai galių nori girdėti. Ir pasirinkimas šiuo metu turi būti aiškiai nurodomas ar mes toliau keliaujame eurofederacijos ir nepriklausomybės praradimo link arba stipriname mūsų šalies suverenitetą.
Ideologija nesvarbi smulkmena
Nenoriu pasirodyti nuobodus ir eilinį kartą rašyti daugumai žinomą dalyką, tačiau vis tik matau, kad eilinį kartą tenka pripažinti , kad per akis pažadų kurie net iš tolo neatitinka partijų ideologines nuostatas. Nežinia ar tai vadų neapsižiūrėjimas ar marketingo elementai, tačiau neįmanoma nepastebėti akį rėžiančius pavyzdžius.
Štai „kairiąją“ pusę atstovaujančios partijos kandidatas ketina siekti kuo lankstesnių darbo santykių. T.y. atvirai pasisako prieš dirbančiųjų teises, socialines garantijas ir apskritai gieda seną gerą liberalų dainelę. Tiesa ir „dešinėje“ gausų pensijų ir socialinių išmokų didinimo pažadų. Įdomu kaip jie tai ruošiasi padaryti nepadidinę valstybės vaidmens perskirstyme t. y. tai ko visuomet nori socialistai ir dar nepadidinę mokesčių?
Svarbiausia skamba gražiai, o kas dėl prieštaravimų ar loginių klaidų, tai ne rašiusio reikalas. Tokia jau yra žmogaus sąmonė – pamatęs kelis teiginius jis pats išsirinks sau tinkamą jei kandidatas jam simpatiškas ar gerai išreklamuotas, arba atvirkščiai, ieškos nesutapimu nemėgstamo kandidato programoje. Dar viena suktybė dažnai aptinkama programose yra jos pripildymas tariama „konkretika“.
Politikos magai ir ekstrasensai
Norite sužinoti neapibrėžtą ateitį – skaitykite rinkimų programas. Būtent tokią išvadą galima padaryti perskaičius „iki kadencijos pabaigoje minimalus atlyginimas sieks 678 Eurus“ Kodėl ne 670 ar 680, manau, suprantate. Kuo „kreivesnis“ skaičius tuo daugiau patikės, kad jis pagrįstais skaičiavimais o ne paimtas „nuo lubų“ ar išburtas kortomis.
Vargiai galima patikėti, kad yra galinčių tiksliai pasakyti kaip tiksliai suksis reikalai ekonomikoje po vienerių ar dviejų metų, o čia matome juvelyriškai tikslią pranašysę. Tokį kandidatą, jei jis iš tikro moka taip tiksliai nuspėti ateitį atrodytų reikia ne tai, kad į Seimą rinkti, o iš karto sodinti į finansų ministro kėdę ir tučtuojau ruošti paraišką Nobelio premijos komitetui dėl garsiausio apdovanojimo įteikimo.
O juk bus ir tokių rinkėjų, kurie labai greitai pritaikys sau siūlomą sumą ir eis balsuoti pernelyg nesusimastydami apie tai kiek pažadas pagrįstas.
„Viskas blogai“ – prasta pozicija
Rašydamas šį straipsnį vis galvoju ar juo nepilu vandenį ant „malūno“ tų, kurie kartoja it papūgos , kad „visi vienodi“, „viskas blogai“ . Tikrai nenorėčiau prisidėti prie šio nedarnaus choro.
Juk dažniausiai apie nusivylimą kalba tie, kas iki rinkimų net nesidomi už ką balsuos ir galiausiai renkasi iš apylinkėje iškabintų plakatėlių.
Iš jausmų kyla neapgalvoti sprendimai iš spontaniškų sprendimų prastas pasirinkimas iš prasto pasirinkimo – nusivylimas. Todėl kol yra laiko – skaitykite ką rašo kandidatai, nagrinėkite analizuokite ir prisiminkite ne tas geriausias kas daugiausiai žada , o tas, kuris žino kuria kryptimi dirbs.
Svarbiausia yra tai kas pateiks geriausią sprendimą kaip pakelti šalies ekonomiką bei gyventojų gerbūvį.
Svarbiausia ir nėra atspindima: kas pasiūlys geriausią būdą kaip pakelti Lietuvos ekonomiką bei gyventojų gerbūvį.
Svarbiausia ar rinkiminėse programose yra nurodyti būdai kaip pakelti šalies ekonomiką bei gyventojų gerbūvį.
Kokia logika skaityti programas tų, t.y. partijų, kai jomis kaip tokiu dariniu apskritai nepasitikima, kai per melą žmonių ir valdžių santykiuose prieita prie to, kad informacija visuotinai nepasitikima, kai valdžių radimosi per partijas būdas istoriškai yra jau savo laikus atgyvenęs, tapęs gyvuoju lavonu… Būtinas keitimasis iš esmės…
‘..Jeigu ,kaip rašo straipsnio autorius Briuselio valdžia turėtų viršenybę prieš Lietuvos valdžią, o ne gaalėtų teikt tik rekomendacijas, tai seniai Lietuvoje būtų mokesčių įstatymai kaip Europoje o ne Afrikos lygio karalystėje,..’
cia vieno veikejo klaidinantis pastebejimas po ankstesniu sio autoriaus straipsniu
h t t p : / / a l k a s . l t /2016/08/13/v-balkus-separatistiniai-regionai-es-sugrius-nepriklausomybe-liks/
Nagi skaitome kartu: ‘..Skaitome Lietuvos Respublikos konstitucinį aktą dėl narystės Europos Sąjungoje ir jo antrajį straipsnį, kuris skamba taip : Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus..’
Dar priklauso kurios konkrečios partijos programą reikia skaityti. Aišku, tobulų (t.y. visiškai užbaigtų) programų nėra, tai ir renkiesi pagal patekimo tikimybę, savo pažiūras, simpatijas politikams arba naudą, kurios tikiesi gauti už nubalsavimą. Pats rinksiuos pagal savo pažiūras.
Pati sistema yra bloga, balsuoja dauguma, o masėse neįmanoma priimti geriausio sprendimo,
nes tik mažas % žmonių iš viso supranta reikalo esmę. Remiantis senovės vedomis rinkimai vykdavo iš 10 šeimų išrenkant protingiausia atstovą atstovauti tas šeimas, vėliau iš tokių 10 atstovų vėl išrenka vienbalsiai vieną atstovą ir taip iki monarcho. Balso teisę turi tik šeimų atstovai, o nusikaltėliai, psichiniai ligoniai, alkoholikai, narkomanai žinoma tokio balso neturi. Dabar pagal galiojančią demokratinę sistemą yra viskas priešingai, tai kaip galima pasiekti gerų rezultatų žaidžianį pagal išgalvotas ir neteisingas (ne tūkstantmečiais kurtas) taisykles…:)
Nusišneki:
visų pirma nėra iš ko rinkti,
o dar rinkėjų galimybes apriboja partinė sistema, kur, jei balsavai už vieną, tai ir už tą partiją, nors daugiau iš jų sąrašo nematytum nei vieno verto.
Siūlau tau dar kartą įdėmiai perskaityti ką parašiau, nes dabar pats nusišnekėjai ir pats to nesupratai:)
Nešnekėk – kas tie išrinktieji būtų? 🙂
Svarbu, kad būtų ką rinkti, o tada jau visi susigaudys už ką balsuoti.
Pvz., kada į Prezidentus kandidatavo Grybauskaitė.
P.S.
jei jau atimti balsavimo teisę, tai iš turinčių priklausomybes.
Pvz., iš tikinčiųjų į dievą, nes jie vis tiek netiki, kad galima ką nors normalaus sukurti. Todėl ir balsavimas jų – nei diev, nei sviet. 🙂
Tu apsimeti ar tikrai nieko nesupranti? Aš gi tau trumpai aprašiau visą sistemą ir kas balsuos ir už ką balsuos. Balsuoja šeimos (ar giminės) kiekviena pateikia po jų manymu geriausią/protingiausią savo atstovą, tada iš 10 tokių antram rate renkamas vėl vienas ir tt. iki vieno monarcho. Juk šeima/giminė nerinks pačiuožusiu savo giminės atstovo ar giminės a
lkoholiko jiems atstovauti, automatiškai visi nekompetentingi/lengvai paveikiami/paperkami atkrenta. Atstovavimas šimtaprocentinis, atstovai kompetentingiausi, šalies vadovas pats gudriausias ūr išrinktas vienbalsiai (čia svarbus epizodas, kiekviename rate iš 10 atstovų išrenkamas vienas vienbalsiai).
Aš tau kalbu ne apie esamos ”demokratijos” kažkokį pritaikymą, bet apie iš esmės kitą tūkstantmečiais patikrintą sistemą. Čia atsakymas visiems, kurie tiki, kad demokratija tai neįdeali sistemą, ir cituoja ten Čerčilį ar pan.:…”žmonija juk nieko geriau neišrado”…, vat čia ir glūdi gilus melas, išrado ir labai seniai, ir viskas aprašyta vedose senų seniausiai!:) Bene svarbiausias epizodas, tai suprasti, kad neįmanoma nieko gero pasiekti pagal primestą neteisingą sistemą, kokios partijos teisingos bebūtų ir pan.
Paistai visiškas nesąmones – lygiai taip pat paistė ir žemės referendumo rengėjai, kurie pynė, pynė ir pripynė. Geriau nebelįsk ten apie ką neturi jokio supratimo.